Stop: kovos be taisyklių prieš moteris – draudžiamos
Na, leptelėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, kad nėščia Seimo narė negali pristatyti įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo. Kas čia tokio? Nieko juk nenutiko?
Nutiko. Lyčių lygybės, smurto prieš moteris prasme – nutiko. Pagaliau, ar tai reiškia, kad moterys negali pristatyti ir įstatymų projektų, susijusių su moterų teisėmis, o negalią turintieji – su neįgaliųjų teisėmis susijusių projektų? Ir ko verti pasiteisinimai, kai akivaizdų diskriminacinį poelgį bandoma pridengti gerais norais apsaugoti nėščią moterį nuo neigiamų emocijų? Kelias į pragarą taip pat dažnai gerais norais grįstas.
Stop. Išsiblaivom nuo politinių emocijų, intrigų ir kovojam pagal taisykles. Yra Konstitucija, įstatymai, taisyklės. Jos galioja visiems. Nuomonių, pasaulėžiūrų, kiti skirtumai niekam ir niekur nesuteikia teisės diskriminuoti kito žmogaus. Nei žodžiu, nei veiksmu.
Viešų išpuolių prieš moteris pasitaiko ir Europos Parlamente. Deja. Šių metų pradžioje europarlamentaras iš Lenkijos per posėdį pareiškė, kad „moterys turi uždirbti mažiau už vyrus, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir ne tokios protingos“.
Už moteris įžeidžiančius „nusikalbėjimus“ šiam politikui pritaikyta labai griežta, finansinė Europos Parlamento nuobauda. Ir tai padaryta nedelsiant, pačiu aukščiausiu lygiu. Tenka apgailestauti, kad kartais politikai stengiasi išsikovoti dėmesį gėdingais, pigiais triukais, kitus žmones žeminančiu elgesiu.
Kita vertus, aistros Europos Parlamente liejosi ne dėl smulkmenų. Tuomet diskutuota dėl, manau, vienos iš svarbiausių priežasčių, nulemiančių smurtą prieš moteris – dėl vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų. Dėl per menko moterų ekonominio savarankiškumo. Dėl galimybių didinti moterų ekonomines galias.
Smurtą dažniausiai ir lemia būtent nevienodas galios pasiskirstymas tarp lyčių – lyčių nelygybė.
Mažesni atlyginimai – mažesnės pensijos
Esu įsitikinusi, kad, kovojant su smurtu prieš moteris, nemažą dalį energijos reikia nukreipti į sritis, kur moterys dar ir šiandien yra pralaimėtojos tiesiogine šio žodžio prasme. Pirmiausia turiu galvoje vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimo atotrūkis vidutiniškai siekia 13,4 procento (ES vidurkis – 16,3 procento). Šį skaičių pavertus darbo dienomis reiškia, kad Lietuvoje savo darbo vietose moterys dirba nemokamai daugiau kaip pusantro mėnesio. Simbolinė Atlyginimų atotrūkio diena Lietuvoje minėta lapkričio 7 dieną.
Dar dažni atvejai, kai už tą patį darbą moterims mokamas mažesnis atlyginimas negu vyrams, nors ir ES, ir Lietuvos teisės aktai reikalauja mokėti vienodą atlyginimą.
Praėjusią savaitę paskelbti „Eurobarometro“ apklausos (vykdytos ir Lietuvoje) rezultatai rodo, kad vyrai dažniau ir sėkmingiau nei moterys derisi dėl savo atlyginimo. Ir net 69 proc. apklaustųjų teigė, kad moterys uždirba mažiau nei vyrai.
Džiugina, kad absoliuti dauguma apklaustųjų neigiamai vertina faktą, jog moterims mokama mažiau, ir palankiai vertina darbo užmokesčio skaidrumą kaip priemonę pokyčiams skatinti.
Lietuvoje šiemet pradėti viešinti darbo užmokesčio vidurkiai įmonėse ir įstaigose. Būtina žengti ir kitą žingsnį – viešinti ne tik bendrus atlyginimų vidurkius, bet vyrų ir moterų vidurkius atskirai.
Mažesni atlyginimai lemia ir mažesnes pensijas, mažesnį socialinį saugumą senatvėje. Lietuvoje moterų pensijos vidutiniškai 15 proc. mažesnės nei vyrų. Likusios vienos moterys dažnai pasmerkiamos skurdui. Štai dėl ko reikia laužyti politines ietis, juolab kad našlių pensijos Lietuvoje nedidintos jau dešimt metų ir dabar siekia 21 eurą. Laikas spręsti ir vienišų pensininkų, kurie negauna našlių pensijos, rėmimo problemą.
Neapmokamas darbas šeimoje ir vyrų ašaros
Kai kurie darbdaviai dar ir šiandien nustemba, kad į darbą priimamos moters klausti apie šeimyninę padėtį, apie planuojamą šeimos pagausėjimą – moters teisių ir lygių galimybių pažeidimas.
Tiesa yra ta, kad moterims nėra sudarytos pakankamos sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Moterys išties dažniau nutraukia profesinę karjerą ir dažniau dirba neatlyginamą darbą namuose. Dėl rūpesčių šeima mažiausiai viena moteris iš trijų renkasi darbą ne visą darbo dieną. Į dvigubus spąstus patenka vieniši tėvai (dauguma jų – mamos): reikia rūpintis namais ir vaikais, bet reikia dirbti ir uždirbti.
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma europiečių įsitikinę, kad vyrai turėtų lygiai su moterimis dalytis namų ruošos darbais arba imti vaiko priežiūros atostogas. Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad neapmokamam darbui (vaikams prižiūrėti ar užsiimti namų ruoša) dirbantys vyrai vidutiniškai skiria 9 valandas per savaitę, dirbančios moterys – 21 valandą.
Išsivaduoti iš tokios neteisingos realybės nepadeda ir stereotipai. Nuomonei, kad vyras yra pagrindinis šeimos maitintojas, turi daugiau nei moteris uždirbti pinigų, Švedijoje pritaria tik 1 iš 10 apklaustųjų, o Lietuvoje – net 7.
Ar dera vyrams verkti? „Eurobarometro“ duomenimis, šis stereotipas (vyrams nedera ašaroti) Lietuvoje pats stipriausias visoje ES, stereotipui pritaria daugiau kaip trečdalis apklaustųjų. Švedijoje, Nyderlanduose, Suomijoje nepritariančių vyrų ašaroms – vos vienas kitas.
Lygių teisių Europa – Europa be smurto prieš moteris
Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo išvadose pažymima, kad ES valstybėse narėse dar nėra užtikrinama lyčių lygybė. Sunku įsivaizduoti Europą be smurto prieš moteris, kai neužtikrinamos lygios teisės.
Europos Parlamente jau svarstome direktyvos projektą dėl geresnio darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo. Numatomos didesnės garantijos vaiko priežiūros atostogoms, skatinamas tėvo dalyvavimas vaiko priežiūroje, galimybės pasinaudoti lankstesnėmis darbo sąlygomis bei įteisinamos apmokamos atostogos sergančiam ar neįgaliam šeimos nariui prižiūrėti. Visa tai padės stiprinti moterų ekonominį savarankiškumą.
Vis didesnį palaikymą Europos Parlamente įgauna mano siūlymas įsteigti vaiko garantijos programą, kuri padėtų kovoti su vaikų skurdu. O tai – ir pagalba moterims, auginančioms vaikus.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pristatė dvejų metų veiksmų planą, kuriuo siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Taip pat paragino Europos Parlamentą ir ES valstybes nedelsiant priimti 2017 m. balandžio mėnesio pasiūlymą dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
Tik taip, bendromis jėgomis, ES institucijos, valstybės, nevyriausybinės organizacijos gali sustabdyti smurtą prieš moteris. Stabdyti smurtą ne tik 2017-aisiais, kurie Europos Parlamento pasiūlymu paskelbti kovos su smurtu prieš moteris metais. Ne tik kiekvieno rudens pabaigoje, lapkričio 25-ąją, kai minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Tai procesas, kurį būtina skatinti nuolat.