Kaip socialdemokratai vertina situaciją Europoje?
Paklauskime Europos žmonių: „Ar viskas dabar gerai mūsų europiniuose namuose?" Esu tikra, kad nemaža dalis atsakytų: „Ne."
Galima vardinti daug sričių, kur žmonių lūkesčiai nėra patenkinami. Sunkiai sekėsi kovoti su finansų ir ekonomine krize bei jos pasekmėmis, didinti užimtumą, užtikrinti lyčių lygybę, įveikti migracijos iššūkius.
Mus, socialdemokratus, labai neramina tai, kad nepavyksta sumažinti skurdo ir socialinės, ekonominės nelygybės – pajamų, turtinės, regioninės, lyčių.
Ar normalu, kad viename turtingiausių pasaulio regionų kas ketvirtas žmogus patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką o pajamų nelygybė išaugo iki rekordinių aukštumų? Ir ne tik pajamų nelygybė. Ar žinote, kad 1 proc. turtingiausių europiečių valdo 40 proc. viso privataus Europos Sąjungos (ES) turto? Ar normalu, kad per 20 milijonų ES vaikų skursta?
Tačiau reikėtų matyti ir pozityvias tendencijas. ES investicijų skatinimo planas, Europos socialinių teisių ramstis, Jaunimo garantijų iniciatyva, „Erasmus" programos plėtra ir kitos sėkmingos iniciatyvos, kurios padėjo spręsti problemas.
Tačiau tęsti gerus darbus maža. Šiandien, kai galvas kelia jėgos, norinčios silpnesnės Europos Sąjungos (ar net ją apskritai sugriauti), reikia suburti visas pažangias politines jėgas, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir sutartinai veikti europiniu, nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu. Tik taip galima kurti pažangesnę, teisingesnę Europos Sąjungą.
Ir tai būtų tinkamiausias atsakas euroskeptikams ir mūsų įsipareigojimas europiečiams, kurie tikisi geresnio ir saugesnio gyvenimo.
Tvarios lygybės Europa, socialinio teisingumo Europa yra mūsų, socialdemokratų, strateginis tikslas. Gegužės mėn. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai yra mūsų galimybė sukurti teisingesnę Europą.
Kokį kelią Europai siūlo socialdemokratai?
ES turi geriau tarnauti savo žmonėms. Mes norime stiprios, vieningos Europos, bet gerbiame ir jos įvairovę. Užtikrinsime socialinę ir ekonominę pažangą, nepamiršdami nė vieno žmogaus ir nė vieno regiono. Ir siūlome naują Europos socialinę sutartį. Paminėsiu kelis šios sutarties punktus.
Privalome apsaugoti žmones, jei jie susirgo, prarado darbą, turi negalią arba patiria kitokių sunkumų. Nedarbo ir socialinės atskirties problemos turi būti sprendžiamos kartu, o ne traktuojamos kaip pavienių asmenų nesėkmės.
Įgyvendinsime Vaikų garantijų iniciatyvą, užtikrindami, jog jaunieji europiečiai nepatirtų skurdo ir nepriežiūros. Sieksime visiško jaunimo užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo – tęsime Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri jau padeda milijonams jaunuolių gauti kokybišką darbą, stažuotę ar geresnį išsilavinimą.
Mums, socialdemokratams, bet kokia diskriminacija Europos šalių visuomenėse yra ir bus nepriimtina. Kursime teisinę ES lyčių lygybės strategiją, kuria toliau sieksime vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų panaikinimo.
Kokią žinią socialdemokratai siunčia stambiajam verslui, valstybių vadovams?
Norime daugiau dialogo ir solidarumo. Sakome labai aiškiai: piliečių socialinės teisės turi būti svarbesnės nei didžiųjų korporacijų ekonominės laisvės.
Atėjo laikas greičiau didinti ir darbo užmokestį. Esame įsitikinę, kad darbo užmokestis dar labiau padidėtų, jei būtų galima teisingiau dalytis pelnu, ir mes remsime kolektyvines derybas, siekiant šio tikslo.
Turi būti mokamas vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje. Jokio darbo be darbo sutarčių, jokio darbo be teisingo darbo užmokesčio ir jokių nenustatytos apimties („nulinių") darbo sutarčių ar fiktyvaus savarankiško darbo.
Labai svarbu: kovosime už orų minimalų darbo užmokestį visoje ES. Siūlome ES lygmeniu įteisinti minimalias pajamas, kurios garantuotų žmonėms apsaugą nuo skurdo. Ir pensijos, ir atlyginimai, ir piniginė parama ar vaiko pinigai turi būti tokie, kad neleistų skursti.
Ir toliau sieksime sąžiningo apmokestinimo, kovosime su mokesčių nemokėjimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Skatinsime kurti bendrą Europos poziciją, siekiant užtikrinti tinkamą realaus apmokestinimo lygį ir sustabdyti mažėjančių įmonių pelno mokesčių varžybas. Pelnas turi būti apmokestinamas ten, kur jis yra generuojamas.
Sugriežtinsime finansų rinkų ir bankų sektorių veiklos taisykles, nes piliečiai neturėtų padengti nuostolių, atsiradusių dėl bankų padarytų klaidų.
Visų europiečių gerovei užtikrinti ir nelygybei mažinti reikalingas didesnis biudžetas. Ir ES kartu, ir kiekviena valstybė atskirai turi didinti biudžeto dalį, skiriamą socialinei sričiai. Tik taip galėsime užtikrinti piliečių, regionų ir šalių solidarumą.
Koks buvo šis Europos Parlamentas?
Galiu drąsiai teigti, kad dėl socialdemokratų iniciatyvų Europa sukasi veidu į žmonių problemas. 2017-ųjų pabaigoje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Pagaliau. Esu tikra, kad ES ateitis priklausys nuo to, kaip visoje Bendrijoje ir kiekvienoje jos valstybėje narėje bus efektyviai (ir greitai) įgyvendinti socialinio teisingumo principai.
Šį kartą siekis suteikti žmonėms naujų ir veiksmingesnių socialinių teisių neliko vien popieriuje.
Balandžio mėn. balsavome už naujas taisykles dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Šios taisyklės įpareigoja ES valstybes užtikrinti, kad vyrams priklausytų mažiausiai dešimties darbo dienų apmokamos atostogos, gimus vaikui. Valstybės privalės užtikrinti, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teisę bent keturis mėnesius išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų, iš kurių du mėnesiai yra neperleidžiami. Taip pat per metus turės būti bent 5 papildomos nedarbo dienos tiems, kurie rūpinasi sunkiai sergančiais ar senatvinių sutrikimų turinčiais giminaičiais.
Kovo mėn. balsavome už Europos prieinamumo aktą. Jis reiškia, kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka bus pritaikyta neįgaliesiems.
Naujos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų tikslas – gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tai aktualu žmonėms, kurie dirba pagal netipines darbo sutartis arba savarankiškai. Tokių ES priskaičiuojama net 40 proc.
Pritarėme reglamentui dėl Europos darbo inspekcijos, kuri turi padėti užtikrinti darbo teises 17 mln. ES piliečių, dirbančių kitose šalyse, įsteigimo.
Ko tikėtis Europos vaikams bei jaunimui ir dėl ko neramu?
Išskirtinai džiaugiuosi Vaikų garantijų iniciatyva, prie kurios esu daug prisidėjusi asmeniškai. Ši iniciatyva reiškia, kad visiems Europos vaikams turės būti garantuota tinkama mityba, gyvenimo sąlygos, nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra bei ugdymo paslaugos. 2021–2027 m. ES biudžete Vaikų garantijų iniciatyvai numatyta skirti beveik 6 milijardus eurų.
Šis ir visi kiti išvardinti sprendimai didžiąja dalimi pasiekti Europos Parlamento socialdemokratų iniciatyva.
Europos Parlamentas, pritardamas socialdemokratų iniciatyvoms, balsavo už didesnes investicijas į socialinę sritį, planuojant 2021–2027 m. ES biudžetą. Dvigubai daugiau lėšų kovai su jaunimo nedarbu, trigubai – programai „Erasmus+", kuri suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties ir dirbti savanoriais užsienyje. Padidintas ir Europos socialinis fondas, kuris ypač svarbus, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.
Dabar vyksta derybos tarp Europos Parlamento, Komisijos ir valstybių narių dėl ES programų finansavimo artimiausioje ateityje. Lietuvai, kurios biudžete ES parama šiuo metu sudaro apie ketvirtadalį pajamų, šios derybos – labai svarbios.
Šiek tiek neramu, kad šios derybos baigsis jau po Europos Parlamento rinkimų. ES biudžeto likimas po rinkimų gali atsidurti populistų rankose. Malonėje tokio plauko politikų, kurie įstūmė Didžiąją Britaniją į „Brexit" akligatvį.
Todėl visus, kuriems svarbus socialinis teisingumas, kviečiu ir prašau Europos Parlamento rinkimuose balsuoti už socialdemokratus. Vis akivaizdžiau, kad ir mūsų valstybę, ir Europos Sąjungą gali sugriauti vis didėjanti pajamų, turto ir galimybių nelygybė bei nusikalstamas pataikavimas nedidelę visuomenės dalį sudarantiems turtingiesiems.
Reikia pažangių sprendimų, o jie be socialdemokratų – neįmanomi.
Kokių sprendimų reikia Lietuvoje?
Lietuva skiria per mažai lėšų socialinei sričiai. Europos Komisija šiemet vėl konstatavo: Lietuvoje kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir atskirties, o mokesčių sistema šių problemų nesprendžia. Lietuvai aiškiai siūloma naikinti mokesčių privilegijas, sąžiningiau apmokestinti visas pajamas.
Deja, Lietuvoje situacija nekeičiama. Priešingai, įvedamos „Sodros" lubos: sumažinami mokesčiai labai didelius atlyginimus gaunantiems asmenims. Taip pažeidžiamas pagrindinis valstybinio socialinio draudimo principas – solidarumas: moka visi, o daugiau uždirbantieji labiau prisideda prie visuomenės socialinio saugumo.
Lietuvoje ir toliau yra ūkinių veiklų ir asmenų, kuriems galioja dešimtys privilegijų nemokėti mokesčių. Pajamos skaičiuojamos milijonais, o gyventojų pajamų mokesčio eilutėje – dažnai tik nulis.
Kokiu keliu žygiuosime – solidarumo ar privilegijų?
Ir tai labai rimta užduotis naujajam Lietuvos Respublikos Prezidentui ar Prezidentei.
Jokių nuolaidų tiems, kurie kėsinasi į visų mūsų vertybes – į vienybę, lygybę, socialinį teisingumą. Tai svarbu ne tik mums, socialdemokratams. Tai svarbu visiems Lietuvos žmonėms ir visai Europai. Kaip oras, vanduo ir ugnis.