Juk dar Seime 2021 m. rugsėjo 10 d. įregistruotas Švietimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti lygiateises ugdymo(si) sąlygas ir pradiniame ugdyme įteisinti visos dienos mokyklos veiklą. Kitaip tariant, ir įteisinti visos dienos mokyklą kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą Kodėl tai svarbu? Atsakymas labai aiškus: dabar visos dienos mokykla vadinami ir esantys mokykloje dienos centrai, kurie kartu su mokykla organizuoja ugdymo procesą, ir sudėliota mokykloje popamokinė veikla, ir pan., tačiau tai nėra tvaru – dienos centrų finansavimas dažniausiai būna projektinis, o ir būrelių finansavimas nėra kasmet užtikrintas, ir t. t. Jei tas veiklas finansuoja tėvai, vėl priklauso nuo jų sprendimų, tad vienais metais gali būti, o kitais metais – jau ne. Įteisinus visos dienos mokyklą, savivaldybė ar privačių mokyklų steigėjai galėtų apsispręsti ir, poreikiui esant bei turint galimybes, tokią mokyklą steigti. Tai iš tiesų būtų visos dienos mokykla kaip visavertė kitiems mokyklos tipams ir aiški jos paskirtis.

Dabar Vyriausybės sprendimų paradoksas – skatinama kurti visos dienos mokyklas, bet Vyriausybė savo išvadoje dėl Švietimo įstatymo projekto, kuriame siekiama įtvirtinti visos dienos mokyklos tipą, nepritaria. Ir nors pateikimo stadijoje Įstatymo projektui dauguma Seimo narių (balsavimo rezultatai: už – 71, prieš – 1, susilaikė – 46) pritarė ir buvo nuspręsta Seimo posėdyje 2021 m. gruodžio 16 d. pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą, paprašant Vyriausybės išvados, bet čia ir įklimptaVyriausybė jam NEPRITARĖ. Taigi, de jure ir de facto skiriasi. Toliau šiek tiek išsamiau apie visos dienos mokyklų situaciją.

Visos dienos mokykla nėra nauja idėja – jau kuris laikas jos kuriasi, tačiau kaip mokyklų tipas nėra įstatymiškai įtvirtinta. Kaip jau buvo minėta, jų formos yra įvairios (kartais prie mokyklos steigiami vaikų dienos centrai, tiesiog organizuojamas tėvų lėšomis vaikų užimtumas ir pan.).

Vyriausybė pripažįsta visos dienos mokyklos poreikį – jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 metų veiklos ataskaitoje buvo nurodyta, kad reikia kurti saugią mokyklą ir rašoma apie visos dienos mokyklą, nurodant įvairias priežastis, pavyzdžiui, suteikimas geresnių ugdymo sąlygų, socialinė, ekonominė, kultūrinė atskirtis, nepalankios sąlygos mokytis vaikams ir pan.

Tam buvo skirti projektai ir numatytos jų finansavimo gairės: 2022 m. spalio 13 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras įsakymu Nr. V-1637 patvirtino Regioninės pažangos priemonės Nr. 12-003-03-02-17 (RE) „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“ finansavimo gaires.

Apie šių mokyklų poreikį liudija savivaldybių iniciatyva: Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2022–2023 mokslo metais, pagal pradinio ugdymo programą, visos dienos mokyklą lankė 14 555 mokiniai 13-os savivaldybių mokyklose, kurios buvo finansuojamos mokyklų steigėjų arba tėvų (globėjų, rūpintojų) lėšomis.

Iš savo akiračio visos dienos mokyklų veiklos ir toliau nepaleidžia Vyriausybė – 2024 m. rugpjūčio 5 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad yra kvietimas savivaldybėms, mokykloms, kuriame rašoma, kad daugiau kaip 30 mln. eurų skiriama visos dienos mokyklos paslaugoms plėsti. Pranešime nurodoma, kad „pareiškėjai skatinami siūlyti ugdymo organizavimo modelius, kurie apima įvairias priemones švietimo prieinamumui didinti ir veiksmingai švietimo pagalbai užtikrinti.“ Taigi visos dienos mokyklų teikiamų paslaugų plėtra skatinama, netgi praplečiamas visos dienos mokyklų steigimo spektras – galima jas steigti ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir profesinėse.

Tačiau vėl tas tačiau. Tai yra projektinis finansavimas, tad lieka tvarumo pavojus. Kirba klausimas: kas bus pasibaigus projektiniam finansavimui? Juk gerai prisimename ir ugdymo karjerai specialistų dosnų projekto finansavimą, paskui ilgalaikę pertrauką ir vėl jų finansavimo grąžinimą. Taip buvo parengti specialistai, bet jie išsibarstė ir, matyt, tik dalis vėl sugrįžo. Toks projektinis finansavimas ir neaiški visos dienos mokyklos forma nėra nei tvari, nei perspektyvi. Reikalingas jų kaip tipo įteisinimas, tai sudarytų galimybę ne tik apibrėžti jos paskirtį, reglamentuojant švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, bet ir ją įgyvendinti, ieškant savitų ugdymo modelių. Tuo sukuriant paskatą jų galimai plėtrai, veiklos tvarumui ir bendrojo ugdymo sistemos kaitai.