Vilius Bereznauskas, Viktorija Anikevičienė. Atsakymas Vilniaus savivaldybės tarybos nariui: jeigu norime stipraus ir saugaus miško, einamieji kirtimai – neišvengiami

Šią savaitę portale DELFI Vilniaus savivaldybės tarybos narys Kasparas Adomaitis pareiškė priekaištus miškų urėdijos adresu neva netinkamai tvarkantis su šio regiono miškais. Pirmiausia norėtųsi atsakyti į nuogąstavimus dėl būsimų kirtimų Varžuvos draustinyje bei teritorijoje šalia Balsių regyklos.

Yra dvi svarbiausios miškų kirtimų grupės: pagrindiniai kirtimai ir einamieji (ugdomieji) kirtimai. Pagrindiniai miško kirtimai gali būti tiek plyni, tiek neplyni, tačiau jie atliekami subrendusiame miške. Tuo tarpu ugdomieji miško kirtimai vykdomi dar jauname, nesubrendusiame miške.

Iki šių metų pabaigos prie Balsių regyklos, o kitais metais – Varžuvos draustinyje, yra suprojektuoti einamieji arba ugdomieji miško kirtimai pušynuose. Pušynuose einamieji kirtimai yra vykdomi tada, kai medžiams – nuo 41 iki 90 metų, o tų miškų amžius yra būtent toks – nuo 48 iki 73 metų.

Ugdomųjų kirtimų tikslų gali būti daug. Šiuo atveju, siekiama formuoti tikslinę medyno rūšinę sudėtį, reguliuoti tankį, struktūrą. Šiais kirtimais, kuriais pašalinami pavieniai silpnesni, labiau papuvę medžiai, medyną stipriname – padidiname jo atsparumą vėjavartoms, vėjalaužoms, taip pat sniegolaužoms, kai būna šlapias, sunkus sniegas. Tai ypač aktualu prie gyvenviečių – jeigu norime išvengti draudiminių įvykių ir potencialiai pavojingų žmonių sveikatai incidentų, tokie einamieji kirtimai yra neišvengiami.

Galima palyginti, kad kai gimsta vaikas, jį auklėjame, kad užaugtų protingas, doras, išsimokslinęs žmogus. Panašiai auklėjame ir mišką – iškertame šalia augančius trukdančius medžius, kad miškas stiprėtų ir užaugtų iki brandaus, kiek įmanoma geresnio miško tiek rekreacine, tiek ekonomine prasme.

K. Adomaitis savo komentare taip pat kalba apie neva sugadintus miško takus, išardytą miško paklotę bei išmėtytas šakų krūvas.

Menkesni miško keliukai, kurie yra išmindžioti gyventojų, nėra registruojami. Medžiai yra kertami ir genami neatsižvelgiant į kelius ar takelius, o menkesni keliukai ar takeliai, gali būti, yra užmetami šakomis. Kur yra galimybė – prie didesnių ar pravažiavimui reikalingų takų – šakos yra pašalinamos, kad nekliudytų praeiviams ir nekeltų pavojaus.

Iš pušyno išvežti visų šakų negalima, nes ir taip dirvožemis ten gan skurdus. Besimėtančios šakos tėra laikinas rezultatas – galbūt tokie vaizdai akiai nėra priimtini, bet jokios žalos tikrai nedaro. Dalis šakų yra paliekama suirti kaip organinė medžiaga, kuria maitinasi miškas.