Virginijus Sinkevičius. Naujos ES taisyklės padės kovoti su nusikaltimus aplinkai darančiais asmenimis

Kai neteisėtai išmetamos arba gabenamos nuodingos atliekos, neteisėtai prekiaujama brangia mediena ar nykstančiais laukiniais gyvūnais, tokiais kaip tigrai ar drambliai, arba naikinami gamtos ištekliai, pavyzdžiui, sengirės, už padarytą žalą mokame visi. Teršalai patenka į orą, kuriuo kvėpuojame, ir į vandenį, kurį geriame, sukelia sveikatos problemų ir daro didelę žalą gamtai.

Daugelis šių nusikaltimų daromi slapčia, juos sunku nustatyti, o tiesioginių aukų, kurios galėtų skųstis valdžios institucijoms, dažnai nėra. Per ilgai nusikaltimus aplinkai darę asmenys atsipirkdavo nedidelėmis bausmėmis, stigo atsakomybės užtikrinimo, o žala aplinkai gula ant mokesčių mokėtojų ir ateities kartų pečių.

Dėl tinkamo atsakomybės užtikrinimo stokos, nedidelio ištirtų atvejų skaičiaus ir menkų sankcijų pasigirdo raginimų imtis ryžtingų veiksmų Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Todėl 2021 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė gerokai sugriežtinti teisės aktus dėl nusikaltimų aplinkai.

Esminis preliminarus susitarimas dėl naujos ES direktyvos, kurį lapkričio 16 d. pasiekė Europos Parlamentas, ES valstybės narės ir Europos Komisija, yra svarbus žingsnis į priekį kovojant su nusikaltimais aplinkai.

Kodėl šis teisės aktas yra daug stipresnis už savo pirmtaką?

Naujasis teisės aktas pagerins baudžiamosios teisės vykdymo veiksmingumą. Jame tiksliau nustatomos esamos nusikaltimų aplinkai kategorijos ir įtraukiamos naujos kategorijos, pavyzdžiui, neteisėtas laivų perdirbimas, neteisėta prekyba gyvsidabriu ir jo tvarkymas, neteisėta prekyba pavojingais cheminiais produktais ir jų tvarkymas. Jame taip pat nurodytos sankcijų rūšys ir lygiai, išvardijamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir papildomos sankcijos bei priemonės, kad būtų galima tinkamai reaguoti į konkrečius nusikaltimus. Tai padės teisminėms institucijoms užtikrinti, kad bausmė atitiktų nusikaltimų aplinkai sunkumą.

Šiuo sugriežtintu teisės aktu bus užtikrinta, kad sunkiausi pažeidimai būtų laikomi nusikalstama veika ir kad pažeidėjai būtų tinkamai nubausti. Juo bus užtikrinta, kad vykdymo užtikrinimo ir teisminės institucijos būtų veiksmingesnės vietoje ir kad aplinkos gynėjai būtų geriau apsaugoti bei tinkamai pripažinti.

Pavyzdžiui, Lietuvoje pramonės taršos nusikaltimai mokesčių mokėtojams brangiai atsieina. Vienas pavyzdžių – 2020 m. iš kartono ir pakuočių gamyklos į Kuršių marias netoli Klaipėdos miesto buvo išleidžiamos nevalytos nuotekos. Apskaičiuota, kad žala aplinkai siekė 48 mln. eurų. Siekdama užkirsti kelią būsimiems incidentams, Lietuvos Vyriausybė 2020 m. pradžioje priėmė vadinamąjį Klaipėdos paketą, kuriuo siekiama stiprinti su nusikaltimais aplinkai susijusių teisės aktų laikymąsi, stebėseną ir vykdymą mūsų šalyje. Tokias pastangas dar labiau sustiprins lapkričio 16 d. pasiektas ES susitarimas, kuris bus naudingas piliečiams ir aplinkai Lietuvoje, Europoje ir už jos ribų. Juk šalies sienos nesustabdo nusikaltimų aplinkai daromos žalos sveikatai ir aplinkai.

Gamtos vertė visai visuomenei, ekonomikai ir sveikatai yra neįkainojama. Jei dabar nesiimsime veiksmų, už neatsakingą mūsų elgesį sumokės ateities kartos.

Šiuo nauju teisės aktu dėl nusikaltimų aplinkai asmenys, linkę pelnytis kenkdami gamtai, bus atgrasomi tai daryti, o tai jau padarę nusikaltėliai bus baudžiami veiksmingiau.

Užtikrindami, kad už sunkiausius nusikaltimus būtų taikomos baudžiamosios sankcijos, geriau nei kada nors anksčiau rūpinamės gamta ir elgiamės teisingai ateities kartų atžvilgiu.