V.Landsbergis. Žaltvykslės. Priklausomybės ženklai

Tik ir dairykis, žmogau, iš kur tau blykstels. Arba driokstels. Tai koks brudas, tai cūdas dar neregėtas. Nenuobodu mūs Lietuvoj, tik sykiais nebesuvoki, kas lietuvių galvose dedasi.

Dabar pasigirdo, kad karių kapinėse bus uždegtos amžinosios ugnys. Atrodytų – gal nieko, gražu, bet iš paskos atsėlina klausimas: o kuriose kapinėse, ar visose? Ir ant kurių kapų?

Per Lietuvą amžiais ėjo skersai išilgai daug armijų, tad visokių valstybių kariai yra čia galvas padėję. Ir carų, ir kaizerių, ir Napoleono, ir Stalino. Suprantama, ir Lietuvos kariai, kurie ne šiaip kur ėjo, bet savo tėvynę gynė. Tai gal jiems dabar susirūpinta penkiuose miestuose po amžiną ugnį užkurti? Vilniuje, Kaune...

Ne, pasirinkta kita kariuomenė ir tik vieno karo, vienos pusės žuvusieji. Ne Lietuvos. Finansuos „Gazprom“, Kremliaus politinė ranka mikliai pajunginėjanti Europą.

Lietuvoje tradiciškai gerbiami visi mirusieji, žuvusieji. Net žuvimo vietose dažnai statyta kryžiai. Ugnelės žiebiamos per Vėlines. Nežinomam kariui – simboliškai už visus – tinka ugnelė ir visą laiką. Ir pirmenybė turėtų tekti Lietuvos kariui arba kariams. Tą suprastų net Vyčio žirgas.

Tik po to, kai Vilniuje įsižiebs amžinoji ugnis Lietuvos kariui arba nežinomam partizanui, kas nuo seno svarstyta, galėtų būti svarstomi kitų valstybių, kitų kariuomenių pasiūlymai. Atidavę pagarbos pirmenybę kitos valstybės kariams palaidotiems Lietuvos žemėje, tomis „Gazprom“ ugnelėmis ir pasirašytume, kad čia – kita valstybė.

Tiek žinių Kovo 11- osios išvakarėse.

Žaltvykslės – pelkių ugnelės. Pradžios mokykloj moko, jog tai giluminės puvėsių dujos, kurios ore užsidega, naktimis blykčioja. Susigundęs ieškoti lobio ten ir nuklimpsta.