Pirma, Artūras Zuokas būdamas sostinės meru dar 2000 metais pasuko Vilnių aiškiai į Vakarus ir sugrąžino sostinei lyderystę regione, o Vilnius tapo vienu labiausiai augančių miestų Baltijos šalyse, patraukliu investuotojams, verslui. Jame buvo sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, o geriausias to įrodymas – dešinysis Neries krantas, kuris tuo metu tapo didžiausia statybų aikštele Baltijos valstybėse. 2015 metais investicijos į šio projekto vystymą siekė 175 mln. eurų.
Antra, Artūras Zuokas visuomet bus tuo politiku, kuris net neturėdamas „stogo“ Seime ar Vyriausybėje sugebėjo padidinti sostinės biudžetą. Jo vadovaujamai sostinei reikėjo bylinėtis su Vyriausybe dėl nurėžto gyventojų pajamų mokesčio Vilniui. Po Konstitucinio Teismo sprendimo Vyriausybė atlygino beveik 56 milijonus eurų vilniečiams už tą laikotarpį, kai meras buvo Artūras Zuokas. O svarbiausia – buvo patikslinta biudžeto metodika, taip Vilniaus biudžetas per 2 kadencijas išaugo beveik 3 kartus ir dabar viršija 1,2 milijardo eurų.
Trečia, 2018 metais paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje Seimo Nacionalinio saugumo komitetui yra pateikta visa istorija, kaip buvo nuspręsta eliminuoti savo pagrindinį konkurentą – tuometinį Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Buvo nuspręsta suskaldyti Artūro Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą. Viešai pripažinta (net žurnalistai pripažino), kad tuo metu ant A. Zuoko purvas buvo pilamas ne kibirais, o cisternomis. O Seimo tuometinė laikinoji komisija ,,galimai korupcijai tirti Vilniaus miesto savivaldybėje“ taip pat aiškiai pažymėjo, kad teisiškai nesprendžia ir nevertina jokių A. Zuoko veiksmų. Visos tos etiketės kaip „abonentas“, „vagis“ buvo gerai parengto „juodojo piaro“ rezultatas.
Ketvirta, tiek Artūras Zuokas, tiek ir jo valdymo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybė ar jos įmonių veiklos tuo metu buvo tirtos ir tikrintos įvairių šalies institucijų, jau nekalbant apie visą A. Zuoko aplinką. Jokie suinteresuotų asmenų kaltinimai dėl A. Zuoko nenustatyti. A. Zuokas taip pat nebuvo kaltinamas ar įtariamas neteisėtu „Veolia“ interesų atstovavimu ar, dar daugiau, neteisėtų mokėjimų iš jos gavimu.
Penkta, Vilniaus šilumos tinklų nuomos konkursas, kurį laimėjo vakarietiška Prancūzijos įmonė „Dalkia“ / „Veolia“, buvo tektoninis geopolitinis lūžis Lietuvos energetikos sistemoje, kurioje dominavo Rusijos kompanijos ir jų tarpininkai Lietuvoje. Modernus vakarietiškos įmonės iš Prancūzijos valdymas ir investicijos padėjo modernizuoti ir apsaugoti Vilniaus šilumos tinklus nuo skolų, kaip tai įvyko Kaune. Kauno šilumos tinklai buvo atiduoti „Gazprom“ ir su jais susijusiems tarpininkams Lietuvoje.
Šešta, dėl tokios vakarietiškos krypties A. Zuokas tapo milžiniško spaudimo epicentru, nes pirmą kartą į tradiciškai „Gazpromo“ ir jo vietininkų įtakos sferą Lietuvoje įsiveržė energetikos įmonė iš Vakarų pasaulio. Priminsiu ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintas net Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas, priimtas po įvairių tam tikrų autorių skundų dėl neva nepagrįstai „Veolia“ gauto 24,3 mln. eurų viršpelnio.
Viešai taip pat giriamasi savivaldybės užvesta byla prieš buvusį šilumos ūkio valdytoją dėl žalos atlyginimo. Pirmiausia reikia sulaukti galutinio sprendimo. Be to, greitai pamatysime, ar pats arbitražo bylos finansavimas nevirs iššūkiu pačiam miestui.
Vilniaus miesto savivaldybės, kurios meru jau buvo Remigijus Šimašius, tarybos Antikorupcijos komisijai atlikus išsamų ir precedento neturintį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės arbitražo bylos prieš „Veolia“ finansavimo, nustatyta, kad iki 20 milijonų eurų sėkmės mokestis arbitražo bylą finansuojančiam rizikos fondui galės būti mokamas priklausomai nuo bylinėjimosi laiko ar suteiktos paskolos dydžio (esant tam tikroms sąlygoms). O Tarybos sprendimas numatė galimybę mokėti tik sėkmės mokesčius ir tik nuo aiškaus rezultato, t. y. proporcingai laimėtos ir išieškotos pinigų sumos.
Septinta, sutartis su Prancūzijos „Veolia“ baigėsi 2017 m. ir, deja, šilumos kainos didėjo arba mažėjo tiek pat, kiek keitėsi pagrindinė išlaidų dalis, tai yra naudojamas kuras – dujos. Anksčiau tam tikri politikai dėl savo neveiklumo kaltino „Veolia“ arba A. Zuoką, dabar – Vladimiro Putino dujas, nors galėjo padaryti viską, kad būtų daugiau naudojama biokuro, ką dar nuo 2006 m. nuosekliai siekė įgyvendinti tuo metu meru dirbęs A. Zuokas.
Aštunta, A. Zuokas niekada nėra gavęs jokio kyšio iš „Veolia“, įskaitant ir 724 tūkstančius eurų, apie kuriuos viešai pasakė R. Šimašius per 2019 m. savivaldos rinkimus. Dėl tokio nepagrįsto R. Šimašiaus kaltinimo, prokuratūra po A. Zuoko skundo, kreipėsi į miesto Etikos komisiją su prašymu įvertinti R. Šimašiaus elgesį. Etikos komisija nurodė, kad politikas R. Šimašius, eidamas Savivaldybės mero pareigas, pasinaudojo pareigomis savo populiarumo didinimui bei politinio oponento A. Zuoko reputacijos menkinimui, tai darydamas apgalvotai ir tyčia. Etikos komisija konstatavo, kad R. Šimašius pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą. A. Zuokas niekada nebuvo įtariamas kyšio paėmimu iš „Veolia“, o tokie kaltinimai miesto Etikos komisijos pripažinti prasilenkiančiais net su elementaria politiko etika. Kaltinimų nepagrįstumą patvirtinta ir A. Zuoko ne kartą viešai paviešintas prokuratūros atsakymas.
Tik priminsime, kad šilumos ūkio nuomos metu Vilniaus miesto savivaldybės konsultantais buvo Pasaulio banko ekspertai, kurie taip pat šį projektą vertino kaip sektiną pavyzdį ir Vilniaus darbuotojus kvietė į daugelį kitų Europos Sąjungos miestų pasidalyti patirtimi. Ir tai ekspertinis vertinimas, o ne politikų kalbos.
Devinta, Vilnius tampa vis sunkiau pasiekiamu Europos miestu. Miesto pasiekiamumas tiesiogiai koreliuoja su investicijomis, ir ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Vadovaujant A. Zuokui sostinė tapo viena iš nedaugelio Europos sostinių, turėjusių efektyvią skrydžių bendrovę, kurios išlaikymas galėjo kainuoti pigiau nei dabar sumoka visa valstybė kitiems vežėjams. Vien Lietuvos Vyriausybė per pastaruosius 8 metus (kai išskirtinai dėl politinio mero R. Šimašiaus sprendimo bazinis oro vežėjas „Air Lituanica“ buvo nuleistas ant žemės ir uždarytas) skyrė milijonus mokesčių mokėtojų lėšų pasiekiamumui padidinti, iš kurių vien Londono skrydžių krypčiai skirs daugiau kaip 3 mln. eurų.
Investuotojų forumas ir „Versli Lietuva“ nuolat pabrėžia, kiek Lietuva ir Vilnius praranda investicijų dėl prasto susisiekimo, o tai tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų. VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ 2014 m. atlikto ,,Air Lituanica“ ekonominės – socialinės naudos įvertinimo išvadoje aiškiai įrodoma bazinio oro vežėjo nauda sostinės ir valstybės biudžetui, kuri yra gerokai didesnė nei planuotos investicijos, citata: ,,Socialinės – ekonominės naudos analizė rodo, jog valstybės investicijos į Bendrovės veiklą atsiperka ir tokio valstybės investicijų projekto GDV būtų lygi 731 mln. Lt (211 mln. eurų). Naudos-sąnaudų santykis viršija 23. Net pesimistinio scenarijaus atveju sukuriama dvigubai didesnė nauda nei investicijų poreikis.“
Viešai nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nutraukti UAB ,,Air Lituanica“ veiklą buvo priimtas dėl pasikeitusios naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos valios toliau nebeįgyvendinti priimto sprendimo, t. y. nebefinansuoti UAB „Air Lituanica“. Taip pat prokuratūra konstatavo, kad „Air Lituanica“ palaikymas buvo viešasis interesas.
Deja, apie šį prokuratūros nutrauktą tyrimą ir jo rezultatus nei Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje www.vilnius.lt, nei Remigijaus Šimašiaus „Facebook“ paskyroje informacijos nerasite, kaip ir to, kad A. Zuoko valdymo laikotarpiu Vilnius tapo tikru perlu Europoje.
Dešimta, tuo A. Zuokas ir skiriasi nuo daugelio politinių oponentų. Pirmiausia – kompetencija, drąsa ir principingumu. Įgyvendinti darbai, apie kuriuos kalbėjau, ir parodyta lyderystė – geriausias to įrodymas vilniečiams.