Vytautas Bakas. Mokinių priklausomybė nuo narkotinių medžiagų gali įgauti pandemijos mastus, mokykloms ir šeimoms reikalinga pagalba

Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Aušra Želvienė sako, jog 20 proc. paauglių nurodo galintys lengvai gauti psichotropinių medžiagų, vaikai nurodo, kad gali psichotropinių medžiagų įsigyti vos per 20 minučių.

Šiomis medžiagomis prekiaujama mokyklose ir tai daro net ir patys mokiniai. Tėvų, mokinių atstovai linkę manyti, jog skaičiai – dar didesni, policija juos įvardija grėsmingais. Paaugliai vos sulaukia pertraukos, kol galės išeiti iš mokyklos ir parūkyti, yra klasių, kur nevartojančių yra vos dešimtadalis, – tokia šiandien mokyklų kasdienybė. Panašu, jog priklausomybė nuo narkotinių medžiagų gali įgauti pandemijos mastus.

Penktadienį su Alytaus gimnazijų, progimnazijų vadovais ir tėvais bei policija surėmėme pečius ir surengėme pasitarimą, kaip kurti saugią mokyklą, kaip apsaugoti vaikus nuo narkotikų plitimo. Įdomius pranešimus skaitė ekspertai iš Alkoholio ir narkotikų kontrolės departamento, Priklausomybių ligų centro, Policijos. Mūsų tikslas buvo parengti veiksmų plano gaires ir, man rodos, po kelių valandų darbo pavyko šį tą nuveikti.

Pirmas žingsnis, ką turime padaryti, siekdami spręsti problemą, – atvirumas ir pripažinimas. Dažnu atveju tai trukdo pradėti, nes vyrauja požiūris: jei mokykla kalba atvirai apie narkotikų vartojimą, tai – probleminė mokykla. Iš tiesų narkotikų plitimas neaplenkia nei valstybinių, nei privačių mokyklų. Deja, turime pamatyti, kad narkotikai tampa vis lengviau prieinami ir jie skverbiasi į paauglių gyvenimą. Pasak vienos iš renginio pranešėjų, skvarba įgyja pandemijos mastą.

Antras žingsnis – mokyklos bendruomenės (mokytojų, tėvų, mokinių) bendradarbiavimas kuriant fiziškai ir emociškai saugią aplinką mokykloje. Klausimas, susijęs su vaikų saugumu, turi atsirasti kiekvienos mokyklos tarybos darbotvarkėje. Vietos valdžia turi padėti mokykloms parengti ir diegti saugumo, prevencijos, pagalbos vaikams ir jų tėvams priemones. Į tai turėtų įsitraukti miestų merai, policija, vaiko teisių apsaugos specialistai, medikai, socialiniai darbuotojai, psichologai. Tokioms iniciatyvoms turi būti skirta finansinė, organizacinė parama.

Trečias žingsnis – pagalba su priklausomybėmis susidūrusiems vaikams ir jų šeimoms, nes dažnu atveju narkotikų vartojimą, pasak ekspertų, lemia vaikams tenkantis psichologinis krūvis, konfliktai, santykiai šeimoje ir mokykloje. Narkotikai pasirenkami kaip būdas atsipalaiduoti.

Ketvirtas žingsnis – vaikų užimtumas. Užklasinė veikla, būreliai daugeliui vaikų neprieinami dėl kainos, o esamo krepšelio nepakanka. Tai problema, kurią turėtų spęsti Seimas kartu su Vyriausybe ir vietos savivalda.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė pasakoja, jog narkotinių medžiagų plitimas – sunkiai kontroliuojamas. „Jauniausias mano pacientas – vos dešimties. Problema ta, kad anksčiau plitusios narkotinės medžiagos, jų poveikis buvo bent jau aiškus, o šiandien – jų sudėtis nežinoma. Jos yra mišrios, pavartoję paaugliai atsiduria reanimacijoje. Vaikai nurodo, kad gali psichotropinių medžiagų įsigyti per 20 minučių, plitimas labai sunkiai kontroliuojamas, nes internete yra specialūs „chatai“, kuriuose siūlomos psichotropinės medžiagos, galima sutarti, kur jas privežti. Šios medžiagos atsiunčiamos ir internetu, ne tik patys paaugliai nelabai žino, ką jie vartoja, bet ir specialistams sunku tai nustatyti, nes medžiagos naujos“, – sako vedėja.

Narkotikų testai, kuriais prekiaujama vaistinėse, yra skirti nustatyti 10 psichotropinių medžiagų, o dabar jų registruojama apie 900, taigi jas nustatyti nėra lengva net kriminalistams tyrimų centre. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Mariaus Draudvilos nuomone, labai svarbus sėkmės faktorius yra mokyklų bendradarbiavimas su policijos pareigūnais.

Švietimo įstaigų pozicija priklausomybių klausimu – nevienareikšmiška. Policijos pareigūnai pastebi, kad mokyklos būna „atsidavusios“, „pasidavusios“ ir „besipriešinančios“. Atsidavusios įstaigos atvirai signalizuoja apie tai, kad yra problemų ir joms reikia pagalbos, o besipriešinančios – slepia mokinių vartojimo atvejus ir bet kokia kaina siekia išsaugoti reputaciją. Tai, pasak pareigūnų, pati pavojingiausia pozicija, nes slepiamos problemos gilėja, vartojimo atvejų daugėja.

Temą tęsime, mes turėsime saugios mokyklos planą ir sukursime sėkmės istoriją. Tikiuosi artimiausiu metu pagalbos priemones aptarti ir su miesto meru, nes paviršiaus tyrimai ir šuniukai mokyklose tikrai nepakankami veiksmai problemai suvaldyti.