Vytautas Gapšys. „Lifosa“, arba kaip Vyriausybė pjauną vienaragio ragą

Vyriausybė su savo stačiokišku užsispyrimu vis labiau artina momentą, kai AB „Lifosa“ tiesiog bus užkonservuota, o 80 proc. iš 900 darbuotojų pasibels į Užimtumo tarnybos duris. Finansų ministrė po darbuotojų streiko, atrodo, problemų iš viso nemato, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė tiesiog visų mielai laukia Užimtumo tarnyboje.

Vyriausybės nariai nenuilsdami skrebina įrašus socialiniuose tinkluose apie Lietuvos vienaragius (startuolius, kurių vertė didesnė nei milijardas dolerių), bet atsistoti prieš milijardo vertės įmonės darbuotojus mitinge nedrįso. Vilniaus vienaragiai kartais taip užhipnotizuoja, jog įsivaizduojame, kad jie nuskraidins mus į pasakų šalį, dažniausiai net nepagalvojame, kad Lietuvos ekonomikos ramsčiai kur kas įvairesni.

Paskutinį kartą AB „Lifosa“ lankiausi 2022 m. sausį kartu su Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos nariais iš įvairių partijų. Tada neformaliai diskutavome, kad įmonės vertė yra daugiau nei milijardas, o investicijų planai – apie 150 mln. eurų. Taip, gal tai nėra tas chrestomatinis startuolis, bet inovacijų ten tikrai ne viena. O šimtamilijoninės investicijos, ypač regionuose, tikrai nėra kasdienybė.

Tikiu lietuviškų vienaragių ateitimi ir linkiu jiems kuo geriausios kloties, bet šiandien biudžeto pajamas suneša senieji vilkai. „Lifosa“ 2022-aisiais, nepaisant visų iššūkių, buvo 51-ma Valstybinės mokesčių inspekcijos didžiausių mokesčių mokėtojų sąraše, o, pavyzdžiui, „Vinted“ – 466-ta.

Vyriausybė užsispyrusiai kartoja sankcijų mantrą, bet niekaip negirdi darbuotojų, kurie neprašo sankcijų panaikinti, tačiau rodo Belgijos, Prancūzijos pavyzdžius, kur analogiškos įmonės veikia ir Briuselis joms priekaištų neturi. Tačiau mūsų valdantiesiems, panašu, reikia sankcionuoti taip, kad skaudėtų ir niekuo dėtiems darbuotojams.

Stovint darbuotojų mitinge šalia Vyriausybės apima keistas jausmas: matai šimtus žmonių, kurie gali likti be darbo vos už kelių mėnesių, supranti, kad ši situacija yra visiškai Vyriausybės rankose ir išsprendžiama, bet už kelių metrų užsidarę Vyriausybės rūmuose valdantieji, atrodo, abejingai stebi ir net nepaskaito aikštėje prie V. Kudirkos paminklo iškaltų himno žodžių.

Tokioje situacijoje negalima išlikti abejingam. Registravau Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas, kurios leistų siekti geresnio balanso tarp sankcijų įgyvendinimo ir galimybės įmonei veikti. Po premjerės atostogų su visa Darbo partijos frakcija kartu kreipsimės į ją reikalaudami pateikti Vyriausybės veiksmų planą dėl tolesnės įmonės veiklos galimybių, o Seimo sesijos metu bursime platesnį ratą parlamentarų, neabejingų šiai problemai.