Vytautas Kernagis. Kokia tikroji milijonai milijonų kultūrai vertė?

Nors Kultūros komiteto pirmininkas kalba apie milijonų milijonus kultūrai, iš Vyriausybės į Seimą atkeliauja ne tiek ir daug iniciatyvų kaip gelbėti nuo COVID-19 ypač nukentėjusį sektorių.

Vienas iš jų – praėjusią savaitę priimtas įstatymas, balansuojantis nuo pandemijos nukentėjusių renginių organizatorių ir į renginius bilietus įgijusių žmonių interesus. Įstatymas, suteikiantis galimybę renginių organizatoriui išvengti bankroto, o vartotojui – apsilankyti vėliau nukeltame renginyje arba atgauti jau sumokėtus pinigus.

Darkart trumpai apie šio įstatymo nuostatas:

- renginio organizatorius per 30 dienų nuo karantino pabaigos turi paskelbti naują renginio datą;

- vartotojas per 2 mėnesius nuo naujos renginio datos paskelbimo turi teisę pranešti renginio organizatoriui, jeigu naujoji data jam netinka. Tokiu atveju vartotojas gauna analogiškos vertė kuponą, kurį gali panaudoti per 12 ateinančių mėnesių;

- jeigu vartotojas nepanaudoja gauto kupono, tai yra neranda jam tinkamo naujo renginio, jis gali atgauti pinigus už bilietą (šiuo atveju kuponą), per 14 dienų po naujo renginio datos.

Renginių industrijos asociacija nurodo, kad į renginius, nuo kovo 13 d. iki birželio 30 d., bilietus yra įsigiję daugiau kaip 300 000 vartotojų – į šį skaičių nepateko bilietai, kuriuos organizatoriai platina savarankiškai.

Būtent su renginių organizatorių, kaip ir su vartotojų teises ginančių organizacijų atstovais, teko daug konsultuotis Kultūros komitete dėl įstatymo projekto ir jį pildančių pataisų.

Viliuosi, kad priimtas variantas nors kiek atlieps ir renginių organizatorių, kurie dėl pandemijos negali toliau vykdyti veiklos, ir renginių lankytojų, kurie įsigijo bilietus į renginius, lūkesčius. Tokia pagalba sunkius laikus išgyvenančiam sektoriui, atšaukus karantiną bent kiek palaikys kultūros cirkuliaciją, o ne visišką sąstingį, kuris ištikęs dabar.

Kaip ir tikrai reikia ieškoti naujų galimybių – be jau garsiai minimų 7 mln. skiriamų kultūrai per projektų skaitmeninimą, kino gaivinimą ar darbuotojų prastovų išmokėjimą, vis tik niekaip negalime lygintis su kaimyninės Estijos 25 mln. eurų, skirtų sektoriui atsigauti po krizės.

Gal verta pagalvoti, kaip ir iš kur galima didinti šį biudžetą? Premjero teiravausi apie galimybes Europos Komisijos garantuojamas lėšas iš COVID-19 padarinių mažinimo investicinės programos nukreipti kultūrai gelbėti arba bent jau laikytis pažado, kad kultūra – šios Vyriausybės prioritetas.

Deja, premjeras išliko ištikimas patogiam atsakymui per nuotolinę Vyriausybės valandą – dėl galimybių peržiūrėti ES skiriamus pinigus ar nukreipti juos kultūrai taip ir neatsakė.