Vytautas Kernagis. Piratinių svetainių eros pabaiga

Kodėl parduotuvėje pirkdami neišeiname nesusimokėję? Kodėl perkame bilietą važiuodami troleibusu ar eidami koncertą? Kodėl susimokame už viską, dėl ko žinome, kad nukentės mūsų garbė ir orumas, nes būsime apsivogę, jei bandysim užanty išnešti daiktą ar prasmukti nemokamai į renginį?

Dėl autorinės kūrybos internete daugeliui vartotojų atrodo kitaip. Nors gausybė legalių prieigų už minimalų mokestį siūlo legalų turinį, jis tarsi tampa neįkandamai brangus. Egzistuoja „Spotify“, „iMusic“, „Deezer“, lietuviškos muzikos svetainė „Pakartot“, „Netflix“, „Amazon Prime“ ir daugelis kitų, kuriose galima klausytis ir žiūrėti legaliai patalpintą turinį. Tačiau dažnas pasirinkimas savotiškai vogti – juk niekas nemato, autorius nepareikalaus susimokėti, o ir laisvai prieinamas nelegalus turinys vilioja.

Nuo šių metų balandžio 1 d. įsigalioja Seimo priimtos Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, kurių pagrindu nelegalų turinį platinančios svetainės gali būti uždaromos greičiau ir efektyviau be metų metais išsitęsusio bylinėjimosi. Beprecedenčiu „Linkomanijos“ bylos atveju – iš vienos į kitą instancijos teismus perduodami skundai tęsė procesą ilgus metus. Tačiau teisingumas vis tiek triumfavo – pastarąją nelegalaus turinio svetainę, gyvavusią nuo 2003 metų, interneto paslaugų tiekėjai savo klientams buvo įpareigoti uždrausti.

2017 metų duomenimis, Lietuva buvo tarp lyderiaujančių internetinio piratavimo srityje. Toks lyderiavimas nevertas pasididžiavimo. Apie autorinių teisių problematiką vis garsiau kalbama Lietuvoje, nuolat diskutuojama ir Europoje. Atnaujinamos autorių skaitmeninėje erdvėje ginančios direktyvos, teikiami ir priimami dokumentai, kurie numato atlygį autoriams už jų autorinės kūrybos naudojimą.

Pernai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Nauja Europos kultūros politika“, kurioje kalbama, kad autoriaus teisių apsauga sudaro pagrindinę kultūros ir kūrybos sektoriaus pajamų dalį. Todėl nepaprastai svarbu sukurti sąžiningą skaitmeninę rinką, kurioje kūrėjams būtų atlyginama sąžiningai.

Lietuvoje priimtomis Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų nuostatomis įtvirtinamas leidimas pradėti rimtesnę kovą prieš nevaldomą piratavimą internetinėje erdvėje. Lietuvos radijo ir televizijos komisija įpareigota duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teise saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę iki tol, kol nebus pašalintas autorių teise saugomo turinio pažeidimas. Tos pačios procedūros turi būti taikomos ir visoms įmanomoms piratinių svetainių kopijoms.

Žinoma, idealių sprendimų, ypač susijusių su ribojimais, nebūna. Visada bus kitaip manančių, bandančių apeiti ir toliau vogti autorinę kūrybą. Tačiau pirmi žingsniai dėl stiprinamos autorių apsaugos internete – jau žengti.

Tikiu, kad ne šios įstatymo ar įpareigojimo nuostatos vers nežiūrėti vakarais nelegaliai atsisiųsto filmo, bet kiekvieno iš mūsų pavyzdys ir garsesnis kalbėjimas apie autorines teises bei jų turėtojus. Juk savo vaikui nesakom: eik į knygyną ir pasivok knygą, drauge namie paskaitysim. Bet kažkodėl išgirdus apie premjerą kino teatre, ieškoti nelegaliai patalpinto filmo internetinėse platformose, rodos, normali praktika.

Švietimas, sunkiau prieinamas nelegalus turinys ir suvokimas, kad autoriai ar autorinių teisių turėtojai lygiai taip pat turi teisę į savo sukurtą kūrinį bei sąžiningą atlygį už savo kūrybą – manau, nors retkarčiais privers pagalvoti prieš renkantis žiūrėti ar klausytis nelegalaus turinio.