Kaip tik tai ir vyksta mūsų dienomis. Tik vietoj buvusios komunizmo kaukės – godaus rusiško ekspansionizmo atvirumas. Ilgaamžė nuosekli carų idėja ir patvirkusio oponento (ES) erozija duoda rezultatus.
Išplovus Vokietijos socialdemokratų smegenis, okupuojama Užsienio reikalų ministerija ir valstybės užsienio politika. Tankus laikinai galima patraukti į žaislų spintelę kur nors rytuose. Okupuojami ne raumenys, okupuojama kaukolė. Vokietija paslaugiai advokatauja Kremliaus agresijų pateisinimui ir įteisinimui. Neįtikėtina? Deja.
Šalis agresorė ir nuodytoja paties Berlyno (?) kviečiama visateisiškai grįžti į Europos Tarybą ne tik neištaisiusi nusikaltimų Europoje (prieš Ukrainą), bet net nepareiškusi jokio apgailestavimo.
Pagal senuosius feodalinius papročius tai panašu į korektišką baudžiauninkų glaudimąsi prie dvarininko batų. Kremlistai priims kaip tik taip. Istoriškai – antrasis Miunchenas, kaip prieš 80 metų buvo parduota Čekoslovakija. Tąsyk europardavykla tęsiasi.
Gaila, kad nei Vokietijoje, nei kitur Vakaruose nebuvo išleista gal tūlo M. Jurjevo parašyta, paties A. Dugino palaiminta knyga „Trečioji imperija“ – Kremliaus deržavininkų 2007 m. bestseleris. Už tokią būsimą Rusiją nuo Grenlandijos iki Kurilų ir Izraelio (!) esą „verta ir gyventi, ir mirti, ir žudyti“.
Kadangi šiandien jau veriasi bemaž moralinis Vokietijos žlugimas parduodant Ukrainą (vienas vokiečių draugas mėgina juos perspėti), tad pasiskaitykim nors to geopolitiško veikalo ištraukų.
„Glaudi Rusijos ir Vokietijos „sąjunga“ neišvengiama. Tai akivaizdžiai labai naudinga abiem šalims, ką suprato jau Bismarkas, ir todėl anksčiau ar vėliau tokia sąjunga bus sudaryta.
Anglų-amerikiečių civilizacija dukart sugebėjo sutrukdyti, kad nebūtų sukurta Rusijos-Vokietijos sąjunga, būtent prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, bet trečią kartą jiems nepavyks. /.../ Taip pat nėra ypatingų abejonių, kad kuomet Amerika nusilps ir jos įtaka likusiam pasauliui sumažės (ne „jeigu“, o būtent „kai“), tai Europa, su Europos Sąjunga ar be jos, neišsaugos savo suverenumo. Ar ji atsidurs Rusijos (arba rusų-vokiečių sąjungos) įtakos sferoje, kaip rašoma knygoje, ar, pavyzdžiui, islamiškojo pasaulio interesų sferoje – Dievas težino.
Bet aišku, kad svajos apie Europos Sąjungą kaip vieną būsimų pagrindinių pasaulio žaidėjų – visai anekdotiškos, nors ir paplitusios.“ (M. Jurjev. Tretja Imperija. M., 2007)
Kremliečiai taip ir vairuoja. O europiečiai? Iš jų tarpo Rusija pati pasirenkanti vokiečius kaip artimiausios rusams dvasios vykdytojus. Išleiskite M. Jurjevo knygos bent ištraukas, mūsų Europos broliai vokiečiai.