Vytautas Mitalas. Ką gali moksleiviai, ko iki šiol Seimas negalėjo?

Mokyklos – gali, didžiulė dalis verslo – gali, Vilniaus savivaldybė – gali, tik Seimas dar negalėjo dirbti nuotoliniu būdu. Daug kalbėti apie naujas technologijas, kūrybiškus sprendimus, mokėjimą mokytis visą gyvenimą nėra pakankama. Net ir Seime netrukus atsirasiantis Ateities komitetas nepadės, jei nebus to, ką anglai apibūdina „practise what you preach“ (angl. elkis taip, kaip mokai elgtis kitus).

Senasis „valstiečių“ Seimas daugiau nei pusę metų nesugebėjo iš esmės nieko padaryti, kad pasiruoštų antrajai Covid-19 bangai, o naujajame Seime, izoliavusis Liberalų sąjūdžio frakcijai, pritrūko politinės valios, kad bent diskusijos dėl teisės aktų vyktų ne Seimo salėje, bet nuotoliniu būdu. Tik lapkričio 4 d. buvo pradėta nuotoliniam darbui plenariniame posėdyje rengtis iš esmės – iki tol klausimas buvo užmestas į kampą.

Išties gavosi ironiška atomazga – kol visa valstybė, verslas ir žmonės ieško sprendimų suvaldyti ligos plitimą, pats Seimas – institucija, kuri turėtų tarti lemiamą žodį, kaip kitiems kovoti su pandemija, pati nesugebėjo susitvarkyti ir faktiškai tapo Covid-19 židiniu.

Daugybė Lietuvos žmonių jau rado įvairius sprendimus, kaip kovoti su koronavirusu. Dar pavasarį pandemija sukrėtė švietimo sistemą taip, kaip niekas jos nebuvo sukrėtęs. Tai nebuvo tolygus procesas visoje Lietuvoje, tačiau, tuo metu būdamas Vilniaus vicemeru, girdėjau iš moksleivių, kaip nuotolinis mokymasis padėjo jiems įgyti savarankiškumo įgūdžių, išmokė efektyviau planuoti savo laiką, sausą faktų kalimą keisti kūrybiška informacijos analize. Lygiai taip pat daugybė mokytojų per šį laikotarpį tobulėjo ir rado naujus būdus, kaip mokyti ir mokytis virtualiose aplinkose.

Kaip tyliai kalba kai kurie Seimo kanceliarijos darbuotojai, Seimo komitetams pilnai dirbti ir balsuoti nuotoliniu būdu IT priemonės yra pilnai paruoštos, bet nemažai Seimo narių anksčiau nelinko tuo naudotis, nes nerasdavo mygtukų virtualioje platformoje.

Seimui būtina visam pilnai pereiti į nuotolinį darbą, išsprendžiant visus atviro balsavimo klausimus kuo greičiau. Reikia tik keleto žingsnių:

• Sudaryti galimybę saugiai identifikuotis Seimo nariui naudojantis elektroniniu parašu. Būtent tai jau yra aiškiai reglamentuota LR elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatyme.

• Užtikrinti, kad, kaip ir Seimo salėje fiziškai, taip ir virtualioje erdvėje, Seimo nariai yra matomi vieni kitiems, t. y. dirba su įjungtomis kameromis bei yra daromas įrašas. Tai svarbu norint įsitikinti, kad Seimo nariai balsavimus daro laisva valia. Papildomai galima įdiegti priemones, leidžiančias balsuoti tik tada, kai Seimo nario kompiuteryje yra įjungta kamera.

• Numatyti visas galimybes Seimo nariams replikuoti ir pasisakyti, kaip yra įtvirtinta Seimo statute.

• Suprantant, kad virtualūs posėdžiai gali būti kiek klampesni pačioje pradžioje, kol bus įsivažiuota, darbotvarkę sudaryti iš mažiau klausimų nei įprastai. Taip pat atskirti diskusijas nuo balsavimų.

• Nesvarstyti slapto balsavimo galimybės internete apskritai, kol nebus pilnai ir kokybiškai išspręsti atviro balsavimo klausimai.

Yra įvairių modelių, kaip parlamentas gali dirbti nuotoliniu būdu. Europoje daugiau nei dešimtyje parlamentų galima posėdžiauti nuotoliniu būdu. Ispanijoje dėl ligos ar tėvystės (motinystės) atostogose esantys politikai jau iki pandemijos galėjo balsuoti nuotoliniu būdu, Europos Parlamente dar kovo mėnesį buvo įteisintas nuotolinis balsavimas, o posėdžių salėje iš politikų dalyvauja tik posėdžio pirmininkas.

Net daug senesnes parlamentarizmo tradicijas turintys britai, reaguodami į pandemiją, Bendruomenių Rūmuose įteisino balsavimą per tarpininkus (proxy voting), kai parlamento nariai, laikydamiesi tam tikrų procedūrų, gali tiesiog paprašyti pagal duotą instrukciją už juos atitinkamai balsuoti kitus parlamento narius.

Prezidentas Gitanas Nausėda teisingai pasakė, kad Seimas yra integrali visuomenės dalis, o ne kokia oazė, kurioje negalioja tai, kas privaloma visai likusiai visuomenei. Seimas žmonėms yra ne tiek ta vieta, kur leidžiami įstatymai, bet moralinis valdžios veidas. Todėl Seimo nesugebėjimas saugotis pandemijos akivaizdoje, kai visi kiti iš aukštų tribūnų raginami įnešti savo indėlį, tiesiogiai demoralizuoja visuomenę.

Pasitikėjimas Seimu augs tik tada, kai jis ne vysis Lietuvos ir pasaulio realijas, bet savo darbais ir idėjomis bus priekyje ir žiūrės į dalykų esmę. Sugebėjimas prisivyti XXI a. ir dirbti nuotoliniu būdu yra pirmas mažas žingsnelis į šį didelį kelią.