Priminsiu: Lietuvoje NT mokestis jau yra – jis egzistuoja ir komerciniam, ir gyvenamajam turtui. Šiuo metu gyvenamojo turto NT mokestis „įsijungia“ nuo 150 tūkst. eurų (tam tikrais atvejais nuo šiek tiek didesnės) vertės. Beje, NT brangsta. Registrų centro vertinimai dažnėja, apmokestinamo turto riba ir taip apims vis daugiau turto. Tai reiškia, jį mokės vis daugiau gyventojų ir pagal dabartinę tvarką.
Jau dabar iš gyventojų gyvenamojo NT mokesčio valstybės biudžetas pasipildo 11,6 mln. eurų, iš komercinio turto savivaldybės surenka 116 mln. eurų.
Kodėl Laisvės frakcija vieningai nepritaria naujam modeliui? Jis daug labiau apmokestinantis vidurinę klasę, klampus ir neteisingas. Siūlomame modelyje NT mokestis būtų pradėtas mokėti nuo 1,5 turto vertės medianos konkrečioje savivaldybėje ir savivaldybė galėtų pati pasirinkti tarifą nuo 0,05 iki 4 proc. turto vertės ribose.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Vilniuje visa turto vertės dalis, viršijanti 90 tūkst. eurų, būtų apmokestinta, Kaune – viršijanti 62 tūkst., Klaipėdoje – 70 tūkst.
Keistųsi ir NT mokesčio gavėjas: dabar gyvenamosios paskirties turto pajamos nukreipiamos į valstybės biudžetą, po reformos – pildytų savivaldybių biudžetus.
Aplinkos ministras Seime agitavo, kad ir savivaldybių asociacija palaiko, ir verslo asociacijos – tik imkim ir darykim, blogai nebus. Vis dėlto, kai Savivaldybių asociacijos paklausiau, ar mes visi vienodai suprantame, jog naujojo modelio vaisiai iš esmės savivaldybių savarankiškumo nepakeis, nes, tikėtina, Vilniuje už tai bus galima trečdalį darželio per metus pastatyti, o Akmenėje – kilometrą šaligatvio, įtikinamo atsakymo negavau. Sakė: vis tiek geriau nei nieko.
Iš savivaldybių pusės žiūrint – šiek tiek geriau vien dėl to, kad kažkiek (gal) įkris papildomai į biudžetus. Būtų keista, jei Lietuvos savivaldybių asociacija kalbėtų priešingai. Ką sako kitos asociacijos? Darykit, ką norit, su NT mokesčiu, tik nekiškite rankų į kitus, daug joms aktualesnius mokesčius.
Vis tik, žvelgiant iš gyventojo perspektyvos, siūlomas mokestis yra didelis, neapibrėžtas ir jo būsima nauda neverta kylančio erzelio.
Paimkime pavyzdį – 150 tūkst. eurų vertės butą Vilniuje. Pagal naująjį modelį, visa vertė, viršijanti 1,5 medianos, tai yra 90 tūkst. eurų, būtų apmokestinta NT mokesčiu. Taigi nuo likusių 60 tūkst. eurų reiks sumokėti tiek, kiek savivaldybė nustatys. Kiek ji nustatys? Jei nustatytų 1 proc., tokios vertės buto savininkas turėtų sumokėti po 600 eurų per metus. Manau, skausmo taškas būtų peržengtas, jaučiant, kokios kainos klostosi Vilniuje ir kiek daug žmonių gyvena mokėdami paskolą.
Jei nustatytų 0,5 proc., mokėti reikėtų 300 eurų, jei 0,1 proc. – 60 eurų per metus. Galime spėti, kad šiame intervale – link 0,1 proc. – ir nusėstų realūs savivaldybių sprendimai. Žinoma, suprantant, koks vyksta lenktyniavimas artėjant savivaldos rinkimams, gali būti ir mažiau – 0,05 proc. Jei tarifas nusistovės ties 0,1 proc. riba, tai bus surinkta 8,2 mln. eurų, o tai yra net mažiau, nei surenkama dabar. Tik tikrai vertingo NT savininkai mokėtų mažiau, o naują būstą miestuose perkantys jauni žmonės gautų kelių šimtų sąskaitą iš savivaldybės.
Priminsiu, kad jauniems žmonėms miestuose negalioja jokios būsto įsigijimo programos, praėjusios valdžios sugalvota brokuota programa dar kvėpuoja, kreipdama paramą jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Beje, spartesnei regioninei plėtrai naujas mokestis gali net dar labiau pakišti koją. Susikurti sau padorų šeimos lizdelį grįžus iš Airijos į Anykščius ar Visaginą taps dar nepatraukliau, nes to lizdelio ir savivaldybės medianos verčių skirtumas gali tapti itin ryškus, ryškesnis nei kur nors mieste.
Kaune NT mokestį mokėti reikėtų nuo 61,5 tūkst. eurų vertės, Alytuje – nuo 31,2 tūkst. eurų, Kėdainiuose – nuo kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų, Anykščiuose – nuo 7 tūkst. 215 eurų vertės turto. Tad paprastai vertinant, Anykščiuose, vargu, ar apsimokės brangesnį vasarnamį statyti, nes mokėti tektų rimtų rimčiausias sumas, nebent savivaldybė vėlgi nuspaustų tarifus žemyn.
Vargu, ar išvengsime ir įvairių pokštų savivaldybėse ant rubežiaus. Pasistačius 200 tūkst. eurų vertės namą ir įvedus, tarkime, 0,5 proc. tarifą, Vilniaus mieste stovinčio namo savininkai mokėtų 550 eurų per metus, o Vilniaus rajone – 736 eurus. Tokių pavyzdžių bus ir daugiau, bandant mažoje šalyje mokestį susieti su savivaldybių medianomis. Dėl to daug racionaliau būtų tobulinti esamą sistemą ir nedaryti naujos.
Motyvas, kodėl bandoma naują NT mokestį įvesti, galbūt ateina iš tarptautinių organizacijų tezės „ekonomikos augimui labiau trukdančius mokesčius turi keisti kiti, mažiau trukdantys“. Iš tikro, gal atsitiks taip, kad padidinus NT mokesčius ir gerokai praplėtus jį mokančių asmenų bazę, antrą dalį įvykdysime. Bet kaip su pirmąja dalimi? Ekonomikai augti trukdo dideli progresiniai darbo mokesčiai. Sodros įmokų lubos – ties 5 vidutiniais darbo užmokesčiais (VDU), o išmokų – ties dviem. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – progresinis daugiau uždirbantiems asmenims. Neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimas, nors ir sveikintinas, paveiks iš esmės tik tuos, kurie uždirba mažiau nei 1 VDU.
Kol kas visiškai akivaizdu, kad ekonomikos augimui trukdančių mokesčių sumažinti ši koalicija ir šis Seimas negalės, todėl ir dėl NT mokesčio kėlimo teks balsuoti prieš.