Vytenis Andriukaitis. Kaip ištraukti mediciną iš gilios duobės?

Sveikatos apsauga, per „Covid-19“ pandemiją atsidūrusi dėmesio centre, vėl bloškiama į paraštes. Karai, sudėtinga pasaulio geopolitinė situacija ir klimato kaita išstumia sveikatos reikalus iš svarbiausių darbų dienotvarkės. Medicinos rūpesčiai vis labiau primena nuošaliuose kaimuose gyvenančius vienišus senolius, kurie taip ir nesulaukia jiems reikalingo politikų dėmesio. Europos Sąjunga (toliau – ES) kasmet netenka 1,2 mln. gyventojų, oro tarša nulemia 400 tūkst. žmonių ankstyvas mirtis, vienas iš aštuonių vaikų nuo 7 iki 8 metų kenčia dėl antsvorio, vienas iš aštuonių suaugusiųjų – dėl psichinės sveikatos, o šių ligų gydymui išleidžiama 600 mln. eurų. Dėl to būtina atsigręžti į visiems svarbią sritį ir suteikti jai deramą vietą.

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai ir naujos sudėties Europos Komisijos paskyrimas yra gera proga įtraukti sveikatą į svarbiausių darbų sąrašą. Juolab kad, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, sveikata yra tarp svarbiausių europiečių prioritetų. Tam reikalingos rimtos, o ne kosmetinės reformos.

Europos sveikatos žinovai, susibūrę į „Sveikata visiems visose Europos politikose“ (angl. All Policies for a Healthy Europe), pritarė Susitarimui dėl Europos sveikatos ir gerovės (angl. manifesto „European Health and Well-being Deal“). Tai ne tik pareiškimas, bet ir žinia, kviečianti ES parodyti, kaip reaguojama į piliečių rūpestį dėl sveikatos.

Norint sveikatą grąžinti ant tvarių bėgių, reikia institucinių reformų. Paskyrus vieną Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją, atsakingą tik už sveikatą, jam būtų galima patikėti sveikatos ir visuomenės gerovės priežiūros koordinavimą bei įtraukimą į visas politikos sritis.

Reformų prašosi ir teisėkūros sritis. Šiuo metu sveikata ir visuomenės gerovė nėra tarp pagrindinių Europos Sąjungos politikos krypčių, be to, sprendimų priėmimas labai skiriasi. Dažniausiai ES teisės aktų autoriai projektus rengia ir balsuoja neatsižvelgdami į galimybes gerinti piliečių sveikatą bei visuomenės gerovę. Norint pašalinti šią teisinę spragą, būtina įdiegti sistemą, leisiančią įvertinti priimamų sprendimų teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai. Europos Komisija žinotų, kuriems teisės sprendimams suteikti pirmumą stiprinant žmonių sveikatą. Europos Parlamente galėtų atsirasti Sveikatos komitetas, kuris rūpintųsi visuomenės sveikatos politika ir imtųsi šio sektoriaus problemų. Prie Sveikatos komiteto naujai įsteigta Sveikatos ir gerovės visose politikos srityse ekspertų grupė galėtų bendradarbiauti su Europos Parlamento komitetais, didinti europiečių informuotumą apie sveikatos bei visuomenės gerovės iniciatyvų naudą kituose sektoriuose.

Prasminga įdiegti visuomenės gerovės ir sveikatos poveikio vertinimus visoms ES politikos sritims. Nauja sistema, atsižvelgianti į gyventojų lytį, amžių, etninę kilmę, socialinę ir ekonominę padėtį, leistų įvertinti siūlomų sprendimų trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį sveikatai. Vertinimo gairės palengvintų sprendimų įgyvendinimą, užtikrintų jų nuoseklumą ir kokybę. Tai liudija Portugalijoje atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos poveikio sveikatai vertinimas. Šis tyrimas yra pavyzdys, kaip poveikio vertinimo gaires galima integruoti į teisėkūros procesą, skatinti įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą ir pagerinti žmonių sveikatą.

Gąsdinančios prognozės apie retėjančias medikų gretas kelia grėsmę žmonėms nesulaukti gydymo paslaugų laiku, todėl ir patiems piliečiams būtina rūpintis savo sveikata. Sveika gyvensena turėtų atsirasti visose darbotvarkėse, pradedant valstybės ir baigiant savivaldybių. Tam reikia populiarinti sveiką gyvenseną, didinti gyventojų medicininį raštingumą, pirmenybę teikti teisės aktams, mažinantiems taršą, puoselėjantiems ekologiją. Programos apie sveikatą ir sveiką gyvenseną galėtų atsirasti ir valstybės tarnyboje, ir mokyklų programose.

Kalbant apie sveiką visuomenę, būtina atlikti reviziją maisto gamybos srityje. Tam padėtų teisės aktų patvirtinti kokybės reikalavimai pakuočių dizainui, ženklinimui ir privalomai informacijai apie produkto sudėtį. Naujos technologijos leistų mokyti medicinos darbuotojus, stebėti sveikatos būklę, palaikyti ryšį tarp paciento ir gydytojo.

Ne pirmi metai džiugina maisto produktų gamybos iniciatyva „nuo ūkio iki stalo“, tačiau mažoka švietėjiškų kampanijų apie ligų profilaktiką, sveiką mitybą, psichinę sveikatą, fizinį aktyvumą, žmonėms draugišką darbo aplinką, privačių automobilių užkimštas didmiesčių gatves ir jų poveikį mūsų sveikatai. O kur valstybės parama aplinkai draugiškiems verslams, žiedinei ekonomikai maisto sektoriuje, siekiant optimizuoti išteklių naudojimą, mažinti atliekų kiekį, skatinti perdirbimą ir pakartotinį naudojimą.

Taigi akivaizdu, kad sveikatos sektoriuje yra daug neartų dirvonų. Tai svarbu ir senajam žemynui, ir Lietuvai, kurios gyventojų gyvenimo trukmės kreivės sparčiai kinta. Svarbu suvokti, kad investicijos į sveikatą ir gerovę yra ne tik sąnaudos, bet ir ilgalaikė investicija į visuomenę bei ekonomiką. Sveikesni gyventojai duos ekonominės naudos, prisidės prie darnesnės visuomenės ir didesnės valstybės gerovės. Dėl to ir reikia neatidėliotinų sprendimų, galinčių ištraukti mediciną iš gilios duobės.