Z. Balčytis. Teroristų džiaugsmas – dėl žmogaus teisių verkšlenanti Europa

Kelionė į Lietuvą iš Briuselio, tapusio teroristų taikiniu, užtruko. Oro uostas buvo vis dar uždarytas, teko naktį autobusu vykti į Amsterdamą, iš ten lėktuvu – į Kopenhagą, vėliau – į Vilnių. Būriai pareigūnų Briuselyje ir pakeliui iš jo. Vienus keleivius tikrino, dažniausiai arabiško gymio, kitų – ne. Selektyvus saugumas.

Teroristai – ne karo nusikaltėliai, o kovotojai?

Keliaujant susidarė įspūdis, kad teroristų išpuoliai Paryžiuje ir Briuselyje nepažadino Europos. Išgąsdinta, bet soti Vakarų Europa dar nesuvokia, kad vyksta karas. Be apkasų ir tankų, bet su tikromis bombomis, galinčiomis sprogti bet kur ir bet kada.

Dar prieš sprogimus Briuselyje suimtas vienas iš pagrindinių Paryžiaus išpuolių įtariamųjų Salahas Abdeslamas. Ir ką daro Belgija su vienu iš baisiausių teroristų? Skubiai perduoda jį Prancūzijai? Ne. Europa mėgaujasi perdėtai ilgomis procedūromis.

„Prancūzijos teisingumo pareigūnai ir ypač aukų šeimos labai tikisi, kad Salahas Abdeslamas atvyks į Prancūziją pasiaiškinti. Pats Salahas Abdeslamas turi nuspręsti, ar jis sutinka ir gali greitai būti perduotas Prancūzijai, ar jis nesutinka, ir tada Belgijos pareigūnai turės nuspręsti, ar yra kokia nors priežastis atsisakyti jį perduoti“, – dar prieš pat sprogimus Briuselyje teigė Paryžiaus prokuroras Fransua Molenas.

Vyksta karas, bet Europa vis dar gyvena taikos meto įstatymais. Ar ne per daug teisių karo nusikaltėliui? Dar mažai žmonių susprogdinta Europoje?

Tuo metu teroristai siūlo radikalųjį islamą – žaidimą žmonių gyvybėmis už bet kokių įstatymų ribos – ir oro uostuose nekliudomai vežioja bombas vežimėliuose. Dar prieš sprogimus Briuselyje per kratas teroristų namuose rasta medžiagų, iš kurių galima pagaminti cheminį ginklą.

Tarptautinio radikalizacijos ir politinio smurto tyrimo centro (ICSR) duomenimis, 2015 metais iš Belgijos kovoti teroristinių organizacijų gretose išvyko apie 520 žmonių, iš Nyderlandų – 200-250 žmonių, iš Prancūzijos – apie 1600, iš Vokietijos – apie 600, iš Rusijos – apie 2700.

Nei kriminaliniais, nei karo nusikaltėliais jų vadinti negalima. Neduokdie, bus pažeistos žmogaus teisės. Žmonės išvyko pakariauti, pasprogdinti, papjaustyti gerklių. Ir tiek. Net kai kuriuose oficialiai skelbtuose ES tekstuose šie žmonės vadinami kovotojais.

Nesileisime būti sprogdinami ar mėgausimės įsivaizduojama laisve?

Nei ašaros ES vadovų akyse, nei garsūs pareiškimai, nei būriai kareivių ir pareigūnų gatvėse, keliuose ir uostuose nuo terorizmo neišgelbės.

Reikia radikalių sprendimų. Reikia suprasti, kad gyvename karo sąlygomis. Vis dėlto bet koks radikalesnis sprendimas ES institucijose, taip pat ir Europos Parlamente, sulaukia didžiulio pasipriešinimo.

Tik keli tradiciniai „perlai“: „priemonės turi būti veiksmingos, bet ne perteklinės“, „jos gali paminti žmonių laisves ir yra militarizavimosi ir karo, kuris veda prie rasizmo ir ksenofobijos, dalis“, „mūsų visuomenei reikia ne masinio sekimo, o veiksmingesnio apsikeitimo žvalgybine informacija“, „turime susitelkti ir parodyti teroristams, kad jiems nepasiseks, bet jei po kiekvieno išpuolio mažinsime savo laisves – jų neliks visiškai“.

Ir iš kur tas „veiksmingesnis apsikeitimas žvalgybine informacija“, jei tik po ilgų debatų Europos Parlamente ir su Europos Taryba pavyko susitarti dėl lėktuvų keleivių pateiktų duomenų naudojimo teisėsaugos tikslais taisyklių.

Platus veido atpažinimo technologijų taikymas kovai su nusikalstamumu ir terorizmu kažkur negrįžtamai paklydęs ES institucijų koridoriuose. Juk veido biometriniai duomenys naudojami kartu su nuotolinio veido atpažinimo technologija, kuri leidžia identifikuoti asmenį ir sekti jį per atstumą be jo žinios ir sutikimo. Ir taip neva iškyla grėsmė žmogaus privatumui.

Baisu? Bet dar baisiau, kai teroristai laisvai važinėja po Europą. Žmogaus teisės kare, kurį paskelbė teroristai, svarbiau už žmonių gyvybes?Arba neleidžiame sprogdinti savo šeimų gatvėse, kavinėse ir uostuose, arba mėgaujamės savo įsivaizduojama laisve, privatumu ir demokratija. Kol nesusprogdins.

Laisvė būti susprogdintam – ne ta laisvė, kurios šiandien reikia Europos.

Ašarojančiai Europai reikia galingos žvalgybos agentūros

Nepatikėsite, bet ES turi oficialią kovos su terorizmu strategiją. Ji neveikia. Ir teroristai naudojasi situacija, kai ES stokoja veiksmų koordinavimo.

Sprogimai Briuselyje parodė, kad nėra veiksmų koordinavimo ir susikalbėjimo ne tik ES mastu, bet ir tarp Belgijos specialiųjų tarnybų. Belgija juk federalizuota valstybė: tarpusavyje nesutariančios olandiškoji Flandrija ir prancūziškoji Valonija toli gražu nėra nuoširdžios draugystės pavyzdys. Ir tuomet, po sprogimų Briuselyje, Belgijos vidaus reikalų ministrui belieka apgailestauti, kad „valdžios institucijos turėjo informacijos apie ekstremistų rengiamas atakas Europoje, ir labai stebėtis, kad atakuota, ir labai stipriai, Belgija.“

Po sprogimų Briuselyje paaiškėjo, kad keli šimtai agentų turėjo prižiūrėti kelis tūkstančius potencialių teroristų. Vienas Belgijos saugumo vadovų tiesiai šviesiai pareiškė: „Mes buvome tiesiog pervargę.“

Ašarojančiai Europai reikia aiškesnių ir labiau įpareigojančių gairių, kurios paskatintų glaudesnį ES šalių saugumo tarnybų bendradarbiavimą. Vien didesnių įgaliojimų Europolui (tai neseniai padaryta) nepakanka.

Europolas, net ir su išplėstais įgaliojimais, tėra viso labo 1000 pareigūnų be tiesioginių arešto įgaliojimų. O Europolo vaidmuo – stiprinti ir gerinti nacionalinių policijos ir kitų panašių tarnybų bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais – šiomis karo sąlygomis yra per silpnas.

Būtina privalomai keistis ES valstybių turima informacija, vieningai kovoti su teroristais – sukurti Europos žvalgybos agentūrą. Tai reiškia sukurti instituciją, turinčią didžiulius įgaliojimus ir teisę naudotis visų ES valstybių duomenų bazėmis, veikti visoje ES teritorijoje ir už jos ribų, vykdyti antiteroristines operacijas, kovoti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimu.

Tai reikštų, kad valstybės narės privalės dalį savo funkcijų perduoti Europos žvalgybos agentūrai. Bet tai reikštų ir bendrą, vieningą ir realią kovą su teroristais.

Kol kas teroristai nepaiso dėl žmogaus teisių verkšlenančios Europos sienų. Bet sienas vis dar turi ES valstybių specialiosios tarnybos ir žvalgybos. Teroristų džiaugsmui.