Esame senėjanti tauta, daugelio regionų gyventojų vaikai išvykę į didžiuosius miestus ar emigravę, tad paštininkas mūsų tuštėjančiame kaime – antras žmogus po kunigo. Jis pasirūpina vienišu senjoru, su juo pasikalba, išklauso. Jis ne tik spaudą, bet ir duoną žmogui atneša, padeda jam mokesčius susimokėti, laiku gauti pensiją. Galima sakyti, kad atlieka ne tik tiesioginę, darbo, bet ir socialinę funkciją. Niekas nedrįs paneigti, kad ne sykį tragiškais įvykiais buvo įrodyta, kad mūsų šalyje labai trūksta socialinių darbuotojų, kurie galėtų nuolat būti šalia socialiai pažeidžiamiausių žmonių.
Dėl šio planuojamo įgyvendinti projekto Lietuvoje būtų uždaryta bene 400 pašto skyrių, o darbo netektų per 300 žmonių. Turėjome reaguoti į susidariusią situaciją, tad, prašydamas sustabdyti pašto skyrių uždarymo procesą, mūsų Darbo partijos Seimo narys Petras Čimbaras kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nors visa griaunantis buldozeris jau paleistas – jį sustabdyti yra būtina ir, tikiu, dar galima.
Kone kasdien susitinku su gyventojais ne tik Širvintų rajone, bet ir visoje Lietuvoje, diskutuojame apie aktualiausias problemas. Ir kai pradedame kalbėtis šia tema – jų priekaištai tenka ir patiems politikams. Nuo tuščių pažadų pavargę žmonės akcentuoja, kad yra mėtomasi skambiomis frazėmis, kaip reikia investuoti į regionus, skatinti jų plėtrą, atgaivinti senėjančią Lietuvą. Tačiau, deja, realūs veiksmai pastaruoju metu yra kone priešingi. Ar plėsti reikia griaunant? Gaivinti – naikinant? Atleidžiant žmones? Ištrėmus vieną paskutiniųjų veikiančių įstaigų? Esu įsitikinusi, kad uždarius pašto skyrius kaimuose, dar labiau paspartėtų regionų nykimas.
Atokesnėse vietovėse ir taip uždaromos mokyklos, gyventojai lieka be darbo, o dabar užsimota uždaryti ir vieną paskutinių kaimo gyvenimo ritmą palaikančių centrų – paštą. Ši įstaiga gyvybiškai svarbi ne tik dėl savo atliekamos funkcijos, bet ir dėl pagalbos kaimo žmogui. Visa tai buvo akcentuota ir kreipimosi į Prezidentę rašte.
Štai Lietuvos paštas dievagojasi, kad šis projektas esą – modernizacija, kad taip bus sutaupyti milijonai. Bet kas iš tų sutaupytų milijonų kaimo žmogui? Ar pajaus jis tuos milijonus, ar „modernizacija“ atjaus, pasišnekės, padės?
Pripažinkime, šiuo klausimu paskubėta, pritrūko diskusijos. Deja, nematau, kad kam nors kito žmogaus gyvenimas rūpėtų taip, kaip jų pačių. Susisiekimo ministerijos, Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus ir paties „Lietuvos pašto“ atsakymai į Darbo partijos Seimo nario raštus – biurokratiniai, šalti, be kruopelytės rūpesčio.
Esą „suprantame, užjaučiame, bet nuostolingos veiklos negalima pateisinti“. Manau, kad tai – tiesiog atsiribojimas nuo atsakomybės. O atsakomybę už visą Lietuvą turime jausti. Ypač tada, kai permainų laukiantys rinkėjai išreiškia pasitikėjimą. Prisiminkime, ką prieš rinkimus kalbėjo triuškinančią pergalę patyrę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai – esą padarys viską, kad stiprintų regionus. Pripažinkime, kad jeigu tai jiems rūpėtų iš tiesų – į diskusijas dėl šios reformos jie net nesileistų. Daugumą Seime ir Vyriausybėje turinti politinė jėga turi ir visas galimybes šiuo klausimu padėti tašką.