Bet kyla klausimas, ar dar jie nėra sujungti. Kiek yra žinoma, visi trys civiliniai Lietuvos oro uostai tarpusavyje turi patikimas telekumunikacines jungtis, gerą automobilinių kelių tinklą, ir vargu ar apsimoka papildomai juos sujungti geležinkelio linijomis, ar vandens kanalais. Šia prasme terminas „prijungti“ tikriausiai nėra tinkamas. Kad lengviau būtų suprasti minėto pranešimo ekvilibristiką, reikėtų visiems priminti, kad šiai dienai Lietuva turi tris savarankiškus civilinius oro uostus, ir kiekvienas iš jų yra valstybės įmonė.
Susisiekimo ministerijos siūlomas dviejų oro uostų prijungimas prie trečio nieko kito nereiškia, kaip tik dviejų įmonių likvidavimą su jų turto perdavimu pastarajai. Bei dar vieno monopolisto atsiradimą. Iš vienos pusės žiūrint, politikai lyg ir kalba apie monopolijų suskaldymą, o iš kitos pusės akivaizdus siekis kurti monopolijas. Taip pat kyla klausimas, o kodėl yra norima jungti prie Vilniaus oro uosto, o ne prie Kauno ar Palangos? Jeigu kas iš atsakingų pareigūnų išdrįstų paaiškinti politikams, kokios yra oro uostų vystymo perspektyvos ne vienai kadencijos, bet mažiai iš penkioms, galbūt tada būtų daroma mažiau klaidų, mažiau būtų švaistoma brangaus laiko ieškant, o teisingiau sakant, sukuriant tariamai labai rimtą pagrindimą, kad reikia daryti tiktai taip, ir nėra kitų alternatyvų ar variantų.
Grįžtant prie oro uostų klausimo derėtų įvertinti kiekvieno iš jų plėtros perspektyvas, o juk jos yra labai skirtingos. Pagal kilimo ir tūpimo charakteristikas Kauno oro uostas gali priimti orlaivius be apribojimų pagal tonažą, turi puikias galimybes oro uosto infrastruktūros plėtrai ir todėl turėtų būti laikomas perspektyviausiu tarp civilinių oro uostų.
Vienas iš įdomesnių pateikiamų argumentų, kodėl reikia naikinti dvi valstybės įmones, yra tai, kad „skaičiuojama, kad reorganizacija per metus atneš apie 1,2 mln. Lt teigiamo ekonominio efekto, įmonėse bendrai sumažėtų personalo, galėtų būti atsisakyta 23 žmonių“. Ar tikrai pateiktas argumentas yra teigiamas valstybės mastu? Aritmetinė filosofija parodo, kad atleidžiamų žmonių atlyginimo vidurkis per mėnesį sudaro 4347,82608696 Lt, bet kyla klausimas, ar suskaičiuotos išeitinės pašalpos. Kyla įtarimas, kad ne. Jeigu taip, tai faktiškai vykdant tokią „reorganizaciją” nieko nesusitaupo, o sprendžiant iš vidutinio atlyginimo planuojama išmesti iš darbo aukštos kvalifikacijos specialistus.
Žinoma, kaip įprasta gerai apmokamų darbo vietų niekas ilgam nenaikina, juolab, kad darbo vietų skaičius turėtų atitikti oro uostų poreikius, kurie normaliomis sąlygomis grindžiami ne kieno nors užgaidomis, o turėtų atitikti technologinius procesus aptarnaujant keleivių ir krovinių srautus bei priimant ir išleidžiant orlaivius. Grįžtant prie būsimų bedarbių, tai jaunesni darbo pasiieškos užsienyje, ir ministerijos pastangomis taps priverstinais migrantais. Na o vyresni, dažniausiai mažiau linkę migruoti, gali atsidurti bedarbių sąrašuose, nors ir turėdami brangiai kainuojantį ir ilgai užtrunkantį aukštą profesinį parengimą. Kaip matote, pamąstymai ministerijos pateiktų argumentų plotmėje kol kas neišryškina kokios nors dviejų įmonių naikinimo operacijos naudos.
Tačiau nauda privalo būti, kitaip nėra aišku, kam viso to reikia. Štai šioje vietoje gimsta sąmokslo teorija. O kas jeigu naikinamos įmonės yra tiktai tam, kad taptų donorėmis Vilniaus oro uostui. Vienas direktorius, trys „sklypai“, iš kurių vienas yra sostinėje. Spėkite, kuriuo „sklypu“ galėtų būti rūpinamasi labiausiai?
Vyresni žmonės tikriausiai pamena, kad Lietuva po Nepriklausomybės atgavimo turėjo valstybines aviakompanijas „Lietuvos avialinijos“ ir „Lietuva“. Aviakompanija „Lietuva“ sunkiai, bet dirbo be nuostolių. Bent jau taip buvo teigiama. O štai „Lietuvos avialinijos“ visą laiką turėjo problemų. Vyriausybė nutaria situaciją pagerinti. Sujungia abi aviakompanijas į vieną. Reisus iš Kauno perkelia į Vilnių. Naujai sudaryta kompanija privatizuojama ir po keleto reorganizavimo etapų buvusios pervežimų kompanijos nebelieka. Žinoma, skraidantis personalas susirado sau darbą Estijoje, Turkijoje,Vidurinėje Azijoje ir dar kažkur, o į Lietuvą grįžta paatostogauti, bet ir tai ne visada. Ar tai teigiamas rezultatas? Tikriausiai ne, bet už tokį prastą rezultatą juk niekas neatsakė. Žinoma, tai ne vienintelis blogas pavyzdys, bet jis adekvatus dabar modeliuojamai situacijai.
Praėjus porai dienų po minėto ministerijos plano paviešinimo Lietuvoje apsilankė garsusis milijardierius Ričardas Bransonas. Tai iš tiesų įdomus žmogus savo vizijomis, projektais ir žinoma tuo, kad jį lydi, bent jau kolkas, sėkmė. Duok Dieve, kad ir toliau jam sektųsi. Gali kilti klausimas, prie ko čia R. Bransonas? Kaip tai susiję su Kauno ir Palangos oro uostų kaip savarankiškų įmonių naikinimo planais? Atsakymas glūdi portalo DELFI straipsnyje „Kauno oro uoste sujudimą sukėlė į Lietuvą atvykęs garsusis milijardierius Bransonas“ pateiktoje informacijoje: „Neeilinė R. Bransono asmenybė pavertė „Virgin Group“ verslo imperija, kuriai šiuo metu priklauso daugiau nei 400 bendrovių, dirba daugiau nei 50 000 darbuotojų 34 pasaulio valstybėse, o pajamos kiekvienais metais viršija 21 mlrd. JAV dolerių“.
Garsiajam milijardieriui nekyla idėjų sujungti savų 400 įmonių į vieną, o turint tik daugiau nei 50 000 darbuotojų kasmetinės pajamos didesnės nei mūsų valstybės biudžetas ir sudaro beveik pusę mūsų metinio BVP. Matomai, visuotinai gerbiamas milijardierius nedaro lemtingų klaidų, o jeigu kokios pasitaiko, greitai taiso. Na o mes be perstojo lipam ant to pačio grėblio sakydami, kad pertvarkom, reorganizuojam, reformuojam. Vieni pareformavo vienaip, kiti reorganizavo į kitą pusę ir rezultatas – didžiulės valstybės skolos, emigracija, žmonių nusivylimas. Visa tai dėl tos daugybės padarytų ir daromų klaidų. Belieka viltis, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepritars ministerijos siūlymams.