ES valstybių sveikatos politikos ir sveikatos priežiūros sistemų tarpusavio sąsajos stiprėja dėl įvairių veiksnių: pacientai vyksta gydytis į kitas ES šalis, sveikatos priežiūros specialistai išvyksta dirbti į kitas ES šalis, didėja sveikatos priežiūros paslaugų lūkesčiai, plėtojamos sveikatos priežiūros technologijos. Visus šiuos procesus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2011 metais patvirtinta direktyva „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“.
Šios direktyvos esmė yra ta, kad kiekvienas ES pilietis turi teisę pasirinkti gydymą kitoje ES valstybėje, tačiau apmokėjimas bus vykdomas pagal jo gyvenamosios šalies nustatytus įkainius. Ekonomiškai silpnesnių valstybių gyventojams, norintiems gydytis ekonomiškai stipresnėse Vakarų valstybėse, tektų už paslaugas primokėti. Tuo tarpu turtingų ES valstybių sveikatos apsaugos sistemos dar ir sutaupytų, jei jų piliečiai vyktų gydytis į mažiau brangias ES šalis. Rezultatas abipusis: mažiau turtingos ES valstybės gautų arba jau gauna papildomų pajamų.
Pavyzdžiui, kiekvienais metais į Lenkiją atvyksta 300-350 tūkstančių medicinos turistų iš Vakarų Europos, kurie pasinaudoja Lenkijos medikų teikiamomis pigesnėmis medicinos paslaugoms. Skaičiuojama, kad vienas pacientas Lenkijoje palieka vidutiniškai 1200 eurų, kuriuos sumoka už medikų paslaugas.
ES valstybės narės, taip pat ir Lietuva, turi priimti nacionalinius minėtos direktyvos įgyvendinimo įstatymus iki 2013 metų spalio 25 dienos. Priminsiu, kad direktyvos uždavinys – nustatyti aiškias taisykles ir teikti pacientams patikimą informaciją apie galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje ir išlaidų joms kompensaciją. Tuo užsiims naujieji nacionaliniai kontaktiniai centrai.
Nors ne vienoje Lietuvos gydymo įstaigoje teikiamos pasaulinius standartus atitinkančios sveikatos priežiūros, rūpybos ir reabilitacijos paslaugos, nereiktų tikėtis, kad jau šį rudenį, kai įsigalios minėta direktyva, Lietuvą užplūs pacientai iš turtingų valstybių. Priežastis – nepakankamai išvystyta ir patraukli infrastruktūra. Todėl jau šiandien būtina ieškoti inovatyvių metodų, taikyti viešąją ir privačią partnerystę, t.y. kada valstybė su privačiu kapitalu steigtų modernius sveikatingumo/gydymo centrus, kurių teikiamų paslaugų kokybė tenkintų iš Vakarų atvykstančius pacientus.
Taip būtų sudaryta ir reali galimybė išsaugoti šimtus, tūkstančius aukštos kvalifikacijos medikų, mokslininkų, kurie jau išvyko ar rengiasi išvykti dirbti į Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos, Vokietijos, Olandijos, Norvegijos ligonines, mokslo centrus.
Lietuvos medikus vilioja ne tik Vakarų, bet ir Rytų valstybės Kazachstanas, Uzbekistanas.
Pavyzdžiui, Kazachstano Nacionaliniame medicinos mokslų centre dirba ne vienas aukščiausios kvalifikacijos medikas iš Lietuvos. Kazachstanas investuoja milžiniškas lėšas į naujas ligonines, medicinos centrus, perka naujausią įrangą, diegia pažangiausias technologijas, kviečiasi konsultantus. Lietuvos medikai (ne tik kardiochirurgai), o kartu ir slaugos specialistai vis dažniau vyksta dirbti į šią valstybę.
Lietuvos tikslas būtų pritraukti kuo daugiau pacientų iš kitų ES valstybių bei trečiųjų šalių.
Lietuvoje steigiami nauji medicinos centrai, kryptinga medicinos turizmo plėtra sudarytų sąlygas teikti geresnes paslaugas ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams.
Visiems, kurie gyvena ir dirba čia, Lietuvoje.