Zigmantas Balčytis. Neturime „žvaigždžių“, kurios verslinei žvejybai sako „taip“, bet turime Pamario krašto gyventojus

Mes nekalbinome pop „žvaigždžių“, kurios gintų Pamario krašto žmonių interesus, negaminome filmukų „verslinei žvejybai – taip“, nes Pamario krašto gyventojai, kurių verslui ir gyvenimo būdui šiuo metu iškilusi grėsmė, neturi tam lėšų.

Tuo tarpu, kaip rašo vienas naujienų portalų, „paaiškėjo, kad aršiai prieš žvejus verslininkus pasisakančios asociacijos (Lašišos dienoraštis) veikla finansuojama Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ projekto „Nord Stream“ pinigais“. Kaip ten yra iš tiesų, manau, išsiaiškins žiniasklaida, bet kai viešumoje pasirodė minėta informacija, tapo aiškiau, kodėl kai kurie politikai taip nori uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos Kuršių marių dalyje, o tuo pačiu perleisti Lietuvos limitą Rusijai.

Pamario krašte gyvenantys ir nuo seno iš kartos į kartą versline žvejyba užsiimantys žmonės priešinami su žvejais mėgėjais. Atsižvelgiant į tai, jog Seime užregistruoti net du įstatymo projektai, kuriais siekiama visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose (socialdemokratu save vadinančio, bet už žmonių interesus nekovojančio Lino Jonausko ir konservatorės Aistės Gedvilienės), privalome siūlyti alternatyvas, kaip gerinti Kuršių marių būklę, kaip gausinti marias žuvimi, o ne uždrausti verslinę žvejybą, leidžiant mėgėjišką.

Šiuo klausimu kartu su verslinės žvejybos atstovais jau esu kalbėjęs viešai, vasario 25 d. rengiau spaudos konferenciją, kurioje pasisakė ir Gamtos tyrimų centro žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys. Ne vienerius metus Kuršių marių būklė mokslininkų vertinama kaip stabiliai vidutiniška, ir tikrai sutinku, ją reikia gerinti, tačiau neturėtume priešinti žvejų mėgėjų ir verslios žvejybos, tuo pačiu negalime atiduoti Lietuvos žvejybos limitų Rusijos federacijai, su kuria dalijamės vandens telkiniu, skriausdami savo šalies žvejus. Beje, mūsų dalis tėra ketvirtadalis viso vandens telkinio.

Šie Seimo nariai, kurie siūlo visišką verslios žvejybos draudimą, o ne žuvų gausinimą mariose, tiesiogiai bus atsakingi už nedarbo išaugimą regione. Šiems „geradariams“ ateityje dėkosime už žvejybos, kaip kultūrinio paveldo ir kulinarinio turizmo, sužlugdymą. Sakysime jiems „ačiū“, kai atvykę į butaforinį Juodkrantės miestelį mūsų vaikai ir anūkai ragaus Rusijoje sugautą žuvį iš tų pačių marių, tik nupirktą brangiau. Kaimyninės Rusijos žvejai bus dėkingi.

Raginu skaitytojus pabandyti suprasti problemos esmę, o kolegas Seimo narius nepalaikyti tokio verslus ir Pamario gyventojų šeimų gyvenimus žlugdančio siūlymo, nes Lietuvos žvejai pateikia į rinką apie 70 proc. žuvies žaliavos. Šią žuvį naudoja perdirbimo įmonės, individualia veikla užsiimantys žuvies rūkytojai, kurorto kavinės, restoranai, ja prekiaujama šventėse, renginiuose, susijusiuose su žuvies produktais („Stinta pūkis“, „Žiobrinė“, Pamario žvejų – Nidoje, stintų – Palangoje, „Žuvienės čempionatas“, „Šaktarpis“, „Stintų naktis Šilutėje“, „Jūros šventė“ Klaipėdoje ir kt.)

Uždraudus verslinę žvejybą pamario krašte išaugtų nedarbas, kas dar labiau pablogintų ekonominę ir socialinę gyventojų padėtį, kuri ir taip pablogėjo pandemijos sąlygomis. Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ teigimu, pernai iš žuvies jie gavo 1 mln. 384 tūkst. eurų pajamų, sukurdami darbo vietas 139 darbuotojams savo 44–iose žvejybos įmonėse ir 6 įmonėse, kurios užsiima žuvies perdirbimu. Tiek įmonių turėtų stabdyti veiklą, o žmonės netektų pajamų.

Svarbu pažymėti, kad žvejai verslininkai pritraukia Europos Sąjungos lėšas iš Žuvininkystės fondo. Vietos veiklos grupėms 2014-2020 m. skirta (Šilutės rajone apie 1,5 mln. Eurų, Neringa – apie 0,5 mln. Eurų). Papildomai skiriamos kitos lėšos, skirtos infrastruktūros plėtrai, papildomų pajamų kūrimui, kultūros paveldo puoselėjimui. Įgyvendinami projektai: žvejybos įmonių – 28, Šilutės ir 3 Neringos savivaldybės. Uždraudus verslinę žvejybą Kuršių mariose, minėti projektai žlugtų, iškiltų klausimas, iš ko grąžinti projektines lėšas.

Spaudos konferencijos metu vasario 25 d. kalbėjusi biudžetinės įstaigos Neringos muziejai muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė priminė, jog žvejyba nuo seno yra neatsiejama nuo turizmo, būtent žvejyba yra tas unikalus faktorius, kuris traukia turistus į šį karštą. Neseniai vienas iš verslinės žvejybos būdų – poledinė bumbinamoji stintų žvejyba – buvo įtraukta į šalies Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, uždraudus verslinę žvejybą šis įtraukimas netektų prasmės.

Atsižvelgdamas į minėtus argumentus siūlau kitokius sprendimus. Jau rengiu įstatymo projekto pataisas, kuriomis bus siūloma uždrausti žvejybą gegužės mėn. versliniais (gaudyklėmis) ir mėgėjiškais žvejybos įrankiais Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose tam, kad žuvų ikrams būtų duota ramybė. Būtent balandžio-gegužės mėnesiais, neršiant ešeriams, žvejoti per parą išplaukia vidutiniškai 200 mėgėjų laivelių, turime tai sustabdyti ir leisti visoms žuvims išneršti.

Kitu laiku būtų galima ne visiškai uždrausti, bet sumažinti žvejybos pajėgumus Kuršių mariose – iki 40 proc. ir verslininkams, ir mėgėjams, tokiu būdu išlaikant darbo vietas, kultūros paveldą ir gerinant Kuršių marių būklę. Ir žinoma, įmonėms, atsisakančioms verslinės žvejybos, Vyriausybė privalės pasiūlyti kompensacijas. Šie pasiūlymai realiai prisidėtų prie Kuršių marių būklės gerinimo, o ne žlugdytų Pamario krašto gyventojų verslą ir keistų jų gyvenimo būdą.