Anksčiau tik spėjau, bet išsiaiškinus, jog rengiant sąlygas naujam atliekų vežimo konkursui ankstesnėse sąlygose buvusi galima atliekų vežimo paslaugos maksimali kaina buvo padidinta nuo 31 iki beveik 43 eurų už toną, beveik neabejoju, jog tai galima pasekmė korupcinių susitarimų.
Pirmiausia už tai atsakingi Savivaldybės darbuotojai rengę konkurso sąlygas, bet lygiai taip pat suprantama, kad be savivaldybės vadovų politinės valios to nepadarysi. Naują „konkursą“ laimėjo tos pačios dvi iš buvusių trijų verslo kompanijų, prieš tai vienašališkai nutraukusių sutartis. Be kai kurių papildomai truputį aiškiau aprašytų pareigų, esminis naujų sutarčių skirtumas, jog vietoje buvusios pačių vežėjų pasiūlytos 16 eurų už toną kainos, komunalinės atliekos jau vežamos po 42 eurus už toną, praktiškai pagal konkurso sąlygas už didžiausią galimą kainą, t.y. 2,5 karto brangiau nei iki šiol. Jei dar pridėtume SĮ „VASA“ atliekų vežėjų priežiūros kainą, tai praktiškai vien atliekų išvežimas vilniečiams gali kainuoti net 60 eurų už toną, t. y. beveik pusė visos atliekų tvarkymo kainos. Tokios kainos Vilniuje niekada nebuvo ir nėra niekur kitur.
Dabar jau akivaizdu, jog prieš rinkimus savivaldybė sąmoningai siekė mažesnės kainos ją dempinguodama ir tuo grubiai pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymą. Galimai toks buvo išankstinis verslininkų bei savivaldybės vadovų susitarimas, kad prieš rinkimus atliekos būtų vežamos pigiau, pažadant verslininkams po naujo konkurso kompensuoti praradimus. Šiuo atveju ne tik kompensuos, bet privačioms verslo įmonėms užtikrins ir didžiulius pelnus vilniečių sąskaita dar net septynis metus. Dėl nesąžiningų Vilniaus mero sprendimų kiekvienas vilnietis jau yra įsiskolinęs po 40 eurų už kiekvieną toną išvežtų komunalinių atliekų.
Šį papildomą mokestį drąsiai galima vadinti Šimašiaus mokesčiu, nes meras, gerai žinodamas situaciją, manipuliavo ja iki rinkimų ir tuo padarė didžiulę žalą miesto gyventojams. Vilniečiai turės kompensuoti 6,4 mln. eurų nuostolį tik dėl to, jog R. Šimašius net raginamas laiku neteikė sprendimo dėl vietinės rinkliavos dydžio pakeitimo, o atvirkščiai, jį dirbtinai sumažino siekdamas rinkiminės naudos. Būtent ši suma bus paslėpta vilniečiams po sąnaudų išlyginimo eilute ir jos galėjo nebūti, jei būtų priimti savalaikiai sprendimai.
Ir apskritai, atliekų tvarkymo kaina galėtų būti ženkliai mažesnė, jei nebūtų pataikaujama privatiems atliekų vežėjams, o ryžtingai daroma tai, kas jau kurį laiką daroma daugelyje Europos miestų – visa atliekų tvarkymo grandinė susigrąžinama į savivaldybių kontroliuojamų įmonių rankas. Tai neišvengiamai turės būti padaryta ir Vilniaus mieste, bet kuo vėliau tai įvyks, tuo brangiau vilniečiams toks, mano nuomone, nusikalstamas neveiklumas kainuos.
Pažymėtina, jog naujų tarifų miesto taryba dar nepatvirtino. Šios naujos sutartys su senais vežėjais pasirašytos dar vasaros pradžioje pastaruoju laikotarpiu liūdnai pagarsėjusio administracijos direktoriaus Povilo Poderskio ir net nesulaukus Tarybos sprendimo. Jam gerai žinoma, jog atliekų tvarkymo kainos tvirtinimas yra išskirtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl ir šis faktas taip pat rodo, jog sandėris neskaidrus. P. Poderskis, mano nuomone, viršijo įgaliojimus, todėl šios sutartys yra niekinės ir neteisėtos, nes įgaliojimų jas pasirašyti Taryba nesuteikė. Kodėl ar už kiek minėtas ponas įgaliojimus viršijo, derėtų atsakyti atsakingoms tarnyboms susipažinus su visa įvykių chronologija. Meras R. Šimašius taip pat žino visas aplinkybes, bet tai toleruoja, todėl tas pats klausimas abiem – kodėl ar už kiek parduota vilniečių teisė mokėti už šią paslaugą sąžiningą kainą?
Miesto taryba, nepritarusi ženkliam kainos didinimui, dar gali sustabdyti šiuos neskaidrius sandėrius, nors nuostolių jau bet kokiu atveju išvengti nepavyks, tik klausimas jų dydžio. Jei miesto taryba nepritars drastiškam kainos didinimui tenkinant verslo interesus bei toliau išlaikant neefektyvią atliekų tvarkymo sistemą, o sąžiningai atstovaus vilniečiams pavesdama perimti atliekų vežimą savivaldybės įmonei, tai nuostoliai bus kur kas mažesni nei leidimas vežėjams septynis metus stipriai pelnytis vilniečių sąskaita.
Tiesą sakant, abejoju ar šios sudėties miesto tarybai užteks tam politinės valios, todėl, atkreipdamas dėmesį į faktines aplinkybes, tikiuosi, kad kažkas teisinėje Valstybėje padės sustabdyti Vilniaus valdžios galimą savivaliavimą įžūliai apvaginėjant vilniečius, o ir miesto gyventojai bus aktyvūs gindami savo teisę mokėti už atliekų tvarkymą teisingą kainą.
Faktai akivaizdūs. Kad įsitikintume, jog sandėris gali būti korupcinis, reikia susipažinti su anksčiau paskelbto konkurso sąlygomis, tuometiniais verslininkų pasiūlymais, papildomai pasirašytais susitarimais po konkurso be realaus pagrindo padidinant komunalinių atliekų išvežimo įkainius 50 proc., susipažinti su naujo konkurso sąlygomis, naujais tų pačių verslo įmonių pasiūlymais, įvertinti, jog laimėjo tie patys dalyviai, kurie prieš tai nutraukė sutartis. Atsakyti į klausimus – kodėl buvo padidinta galima atliekų išvežimo maksimali kaina, kodėl metus laiko po pirmo konkurso sutarčių nutraukimo savivaldybės vadovai, atsakingi darbuotojai net nesvarstė kitų galimų komunalinių atliekų išvežimo galimybių, neatliko tam būtinų skaičiavimų, kodėl naujose konkursuose buvo leista dalyvauti toms pačioms bendrovėms, kurios prieš tai vienašališkai nutraukė sutartis? Neabejoju, jog tai padariusiems vaizdas būtų aiškus – konkursas neskaidrus, kaina už atliekų išvežimą nesąžininga.