Priminsiu ir tai, jog Tarybos sprendimai dėl įkainių už komunalines atliekas didinimo ir Atliekų tvarkymo nuostatų pakeitimo bandant įvesti principą „teršėjas moka“ buvo parengti dar praėjusiais metais, bet išskirtinai tik dėl artėjančių rinkimų Tarybai nepateikti, nors pagrindiniame Komitete jau buvo apsvarstyti ir net į Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti, iš kurios prieš pat posėdį nieko nepaaiškinant dingo.
Todėl šiuo metu išvis neaišku, kokiu pagrindu savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) gyventojams šiais metais apskaičiavo, neva, kintamą dalį ir pateikė ją sąskaitose apmokėjimui, kai tai prieštarauja galiojančiam 2018 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimui, kuris aiškiai nurodė, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. kintamoji dalis turėjo būti skaičiuojama pagal konkrečiai gyventojų sukauptą šiukšlių kiekį perskaičiuojant jį kas tris mėnesius už praėjusį laikotarpį.
„VASA“ vadovas į šį klausimą bando atsakyti, kad taip skaičiuojama todėl, jog Atliekų tvarkymo nuostatai nebuvo praėjusių metų pabaigoje pakeisti, bet nutyli, jog taip pat nepakeistas ir minėtas Tarybos sprendimas, kurio tie nuostatai nuo š. m. sausio 1 d. nebeatitinka.
Praktiškai tada ir dabar aiškinamuosiuose raštuose, kodėl reikia kainas didinti, nurodyti tie patys motyvai, išskyrus tai, kad per tą laikotarpį privatūs šiukšlių vežėjai dar kartą smarkiai padidino savo įkainius ir, jei praėjusių metų pabaigoje buvo siūloma kaina už atliekų sutvarkymą padidinti nuo 116,89 iki 125,90 eurų už toną, t. y. 8 proc., tai dabar jau siūloma didinti net iki 160,49 eurų už toną, t. y. net 38 proc.
Taigi, nurimus rinkimų batalijoms bei atėjus vasarai, kai vilniečių dėmesys mažesnis, sprendimas didinti kainas bus pateiktas Tarybos posėdžiui liepos 10 d. Tai reiškia, jog priėmus tokį sprendimą vilniečiams ne tik gerokai padidės komunalinių atliekų išvežimo kainos nuo ateinančių metų, bet ir teks sumokėti papildomai už praeity neatsakingų ir nesąžiningų Vilniaus mero manipuliacijų prieš rinkimus pasėkmes, t. y. kiekvienam vilniečiui dar papildomai kainuos po 13,43 eurus už toną.
VALDŽIOS PAŽADAI
Tenka priminti ir Vilniaus vadovų pažadus prieš komunalinių atliekų reformą įvedant rinkliavą. Tuometinis vicemeras, kuravęs atliekų klausimus Linas Kvedaravičius dar 2017 m. spalio 30 d. pranešime spaudai, pavadinimu „Vilniuje – nauji atliekų vežėjai ir mažesnės kainos už šiukšlių išvežimą“ teigė: „Pasirašius šias sutartis, tikimės, kad atliekų tvarkymo sistemos administravimas taps skaidresnis, efektyvesnis ir racionalesnis. Be viso to, savivaldybė turės visišką kontrolę ir tikslius skaičius, todėl vilniečiai nemokės „už orą“ – atliekos bus sveriamos kiekviename maršrute, duomenys bus kaupiami ir analizuojami.“
Praėjo pusantrų metų. Ar savivaldybė kontroliuoja situaciją, ar atliekos kiekviename maršrute sveriamos, ar duomenys analizuojami? Kitas L. Kvedaravičiaus teiginys šiame pranešime apie naujas mišrių atliekų išvežimo kainas: „Sostinės savivaldybė turi gerų žinių vilniečiams – nuo šiol mieste gerės atliekų tvarkymas, o mokestis už jį bus net 20–30 proc. mažesnis.“
Ir dar pora citatų ta tema. „Matome, kad šitos įmonės yra stiprios, galinčios tinkamai tvarkyti atliekas ir sugebės tą daryti ateityje, dabar tą sugeba ir kai kur daro daugiau nei joms priklausytų. Tikime, kad tą situaciją sutvarkysime. Svarbiausia, kad vilniečiams kainos nedidėtų ir jos nedidės“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. „Esu tikras, kad galutinė kaina miestiečiams nesikeis. Aš tikrai matau galimybę, kad kainos liks tokios pačios“, – kalbėjo R. Šimašius.
Ar po rinkliavos įvedimo padaugėjo tvarkos, kai prisimeni kalnus laiku neišvežtų šiukšlių? O ir naujausi duomenys, kuriuos pateikė savivaldybės įmonės „VASA“ vadovas, rodo, kad vežėjų pažeidimų neišvežant laiku atliekų, nors pastaruoju metu ir sumažėjo, bet dar fiksuojama šimtais per vieną mėnesį, o per 2018 metų 8 mėnesius jų užfiksuota net 1989.
Nepaisant tūkstantinių pažeidimų skaičiaus, parengtoje ataskaitoje apie savivaldybės įmonės veiklą „VASA“ vadovas R. Juknevičius teigia: „Nepaisant visų iššūkių nauja atliekų sistema Vilniuje sėkmingai veikia, užtikrindama aukščiausios kokybės paslaugas už sąžiningą kainą miesto gyventojams.“ Ties paslaugų kokybe neapsistosiu, visi ją matė, o ir oficialiai fiksuoti skaičiai apie tai iškalbingai byloja. O štai apie, neva, sąžiningas kainas parašysiu plačiau.
Mišrių komunalinių atliekų išvežimas yra tik dalis įkainio, kurią tenka sumokėti gyventojams, nes įkainis apima daug dedamųjų, bet ir ši dedamoji reikšminga, ypatingai kai komunalinių atliekų išvežimo kaina per metus padidėja net ne kažkiek procentų, o daugiau nei 2,5 karto, t. y. 155 proc., todėl ir bendro įkainio vilniečiams didėjimas, priėmus Tarybai pateiktą sprendimą, būtų labai ženklus – 38 proc. didesnis, nei buvo iki šiol. Taigi, kalbant apie atliekų išvežimą, vietoje žadėtos daugiau tvarkos už mažesnę kainą, rezultate gavome daugiau netvarkos už ženkliai didesnę kainą. Matant net 2,5 karto padidėjusius atliekų vežimo įkainius, kaip galima tai vadinti paslauga už sąžininga kaina?
KODĖL AUGA KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IŠVEŽIMO KAINOS
Suprantama, jog privataus verslo pagrindinis tikslas akcininkams generuoti kuo didesnį pelną, todėl dažnas privačios įmonės vadovas galimai elgtųsi panašiai, jei valdžia tokį elgesį ne tik toleruoja, bet ir skatina nieko nedarydama, kad apgintų vilniečių teisę turėti paslaugų kokybę atitinkantį ir dirbtinai neišpūstą komunalinių atliekų tvarkymo įkainį.
Po pirmo konkurso, kuriame vyko tikra konkurencinė kova, vežėjai laimėjo konkursus atskiruose miesto zonose pasiūlydami vežti atliekas vidutiniškai po 16 eurų už toną ir galimai tokias mažesnes nei konkurentai kainas pasiūlė sąmoningai, kad taip galėtų dalį konkurentų iš rinkos pašalinti ir, tikėtina, iš anksto sutarę su savivaldybės vadovais, jog vėliau suvaidinus spektaklį, kurį jau matėme, bus galima kainas pasididinti.
Kadangi Vilnių ir iki tol aptarnavo tie patys vežėjai, jie turėjo visus duomenis, kad teisingai pasiskaičiuotų įkainius, todėl, manau, apie 16 eur. už toną nebuvo didelė, bet konkurencinga kaina, kuri turėjo padengti visas sąnaudas bei garantuoti vežėjams ir dalį pelno.
Bet, kai Savivaldybė lengvai pasidavė šantažui dviem iš trijų vežėjų grasinant nebevežti šiukšlių, tai atsirado „didesnis apetitas“ ir vežėjai net nebedalyvaudami jokiame papildomame konkurse pradėjo gauti 50 proc. daugiau pajamų, nei buvo nustatyta sutartyse, nors Taryba naujo tarifo nepatvirtino.
Įdomu, kad iš trijų kompanijų aptarnavusių Vilnių tik dviem pradžioje tie priedai buvo skirti. Neva, už papildomus darbus, nors vargu ar konteinerių pakėlimą, nukėlimą, pasiekimą galima pagrįstai vadinti papildomais darbais, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Išeina, kad vienas iš vežėjų sugebėjo susiskaičiuoti sąnaudas teisingai, o kiti du nesugebėjo. Vėliau mokestis padidintas ir trečiąjam vežėjui, nes ir jie paprašė daugiau pamatę kaip lengvai galima papildomai uždirbti. Tokiu būdu savivaldybė vežėjams pradėjo mokėti jau ne po 16, o po 24 eurus už toną ir tiek moka iki šiol. Ir moka be teisėto pagrindo, tiesiog – norite daugiau pinigų, nei numatyta sutartyse, imkite.
Ir štai įvyksta naujas konkursas, kuriame iš penkių vežėjų, buvusių iki reformos, Vilnių aptarnauti lieka tik du – UAB „Ekonovus“ ir UAB „Ekoservis“, o kaina po naujo konkurso pašoka net iki 41,95 euro už toną, t. y. net 2,5 karto daugiau nei kaina, kuria buvo laimėti konkursai penkiems metams. Po to praėjo tik metai ir jau pasirašytos naujos sutartys dar 6 metams akivaizdžiai išpūstomis kainomis.
Sunkiai paaiškinama ir tai, kad pirma pasirašomos sutartys, o tik tada Tarybai teikiamas tvirtinti naujas tarifas, taip visus Tarybos narius pastatant prieš faktą. Rašau aiškiai ir tiesiai – kaina yra nesąžininga ir galimai jai įtaką padarė karteliniai susitarimai, o rinka dar labiau monopolizuojama, todėl tokiam tarifui gali pritarti tik Tarybos nariai, kurie negerbia juos rinkusių gyventojų ir jų teisės mokėti teisingą kainą, nors neseniai dar davė priesaiką ginti gyventojų interesus.
Jei Tarybos narių dauguma tokiam sprendimui vis tik pritars, likusiems miestą aptarnauti dviem privatiems atliekų vežėjams ateina „aukso amžius“, garantuosiantis papildomus didžiulius pelnus vilniečių sąskaita. Atliekų vežėjai, kurie nesusitvarkė su šiukšlių vežimu pačių pasiūlytomis kainomis, nesugebėjo pagal konkurso sąlygas laiku apsirūpinti būtina technika, akivaizdžiai šantažavo savivaldybę grasinimais nutraukti sutartį, po to ją nutraukė. Kas galėtų atsakyti kodėl jie nebuvo įrašyti į nepageidaujamų dalyvių naujai paskelbtuose konkursuose sąrašą, kodėl iš jų nebuvo paimta banko garantija, kodėl neišieškotos visos baudos už sutarties sąlygų pažeidimus?
Kodėl įmonėms, vienašališkai nutraukus sutartis, tiesiog leista primityviausiu būdu pasikelti įkainį net du su puse karto? Kad suvokti mąstą, atkreipiu dėmesį, jog atliekų vežėjų pajamos iš Vilniaus gyventojų per šešių metų laikotarpį bus 64 milijonai 816 tūkstančių 744 eurai. Ir apie pusę tos sumos, lyginant su ankstesniais atliekų vežimo tarifais, t. y. ne mažiau 30–35 mln. eurų sudarys pelnas. Tai yra tie pinigai, kurie taip pat galėtų likti gyventojams, jei tinkamai sutvarkyti visą komunalinių atliekų tvarkymo grandinę.
KAIP SUSTABDYTI AUGANČIAS KAINAS
Ką buvo būtina daryti ir reikia daryti, kad sustabdytume šį įžūlų kainų pūtimą ir kas, deja, nepadaryta, nors buvo tam visi metai po to, kai vežėjai nutraukė sutartis, bet pagal tas pačias sutartis dar metus privalėjo vežti atliekas sutartyse numatytomis sąlygomis. Esu ne kartą raginęs nepasiduoti verslininkų šantažui, o tam reikia žinoti realias komunalinių atliekų išvežimo sąnaudas, kurių jie niekada neteikė ir neteikia prisideginėdami komercine paslaptimi.
Ir nereikia „išradinėti dviračio“, užtenka pasidairyti kaip tokios problemos yra sprendžiamos kitose Europos šalyse. Didelė dalis Europos šalių atskirų regionų ar miestų savivaldybių atliekų išvežimą perima savo žinion, ypač centrinėse didžiųjų Europos miestų zonose.
Neseniai lankiausi Latvijoje, Tukumo rajone, kur yra įsikūręs regioninės įmonės, aptarnaujančios keletą savivaldybių, centras, kaip ir mūsų atveju Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). Tačiau ten visa atliekų tvarkymo grandinė regiono savivaldybių įmonės rankose, o vežimo funkcijas ši įmonė iš privačių vežėjų perėmė panašiai prieš metus, kai pamatė, jog privatūs vežėjai pradėjo piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis. Pas juos šiuo metu atliekų išvežimo kainą yra apie 23 eurus už toną, įskaitant ir mechaninį rūšiavimą bei aprūpinimą konteineriais. Pas mus vežėjai laimėjo konkursą vežti atliekas vidutiniškai po 42 eurus už toną ir čia tik vežimas bei konteineriai, nes Vilniaus regione visas rūšiavimas vyksta Mechaninio biologinio rūšiavimo gamyklije (MBA) ir už tai Vilniaus regiono gyventojams skaičiuojamas papildomas mokestis, dar 31,6 euro už toną.
Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, jog šiukšlių vežimo kainai didelę įtaką turi atstumai ir kuro kaina. Vilniuje vežėjams atliekas reikia nuvežti tik į šalia miesto esančia MBA gamyklą, o latvių regioninė įmonė už dvigubai mažesnį tarifą vežą 100 km spinduliu. Degalai, beje, Latvijoje šiuo metu taip pat brangesni. Visa tai lyginu tam, kad aiškiau suvoktumėte, kiek gyventojai permokės už šią privačių vežėjų teikiamą paslaugą, jei toks tarifas bus patvirtintas.
Taip pat reikia turėti omenyje, jog Latvijoje mokamas sąvartyno mokestis valstybei yra 45 eurai už toną, kai tuo tarpu Lietuvoje tik 5. Nuo kitų metų Latvijoje šis mokestis augs iki 50 eurų už toną, o mūsų Aplinkos ministerija tokį pat mokėstį nuo kitų metų planuoja įvesti ir Lietuvoje. Šis mokestis augs neišvengiamai, bet jei planas didinti šį mokestį bus įgyvendintas pilna apimtimi, t. y. jau nuo kitų metų bus padidintas nuo 5 iki 50 eurų, atliekų tvarkymo įkainius gyventojams teks dar kartą ženkliai didinti.
Jeigu Tukumo regione visos atliekų tvarkymo grandinės sąnaudos, įskaitant 5 proc. pelno maržą, yra 64 eurai už toną, tai Vilniaus tarybai siūloma tvirtinti visų sąnaudų kaina sudaro net 160,49 eurų už toną. Taip, skirtingi regionai, todėl negalima tiesmukai lyginti, bet ar beveik 100 eurų skirtumas „nebado akių“? O jei dar įvertintume, kad Vilniaus regione kur kas daugiau gyventojų besinaudojančių šia paslauga, o taip pat ir daugiau mokančių, įvertintume atstumus, kuro kainas, tai siūlomą Tarybai tvirtinti kainą drąsiai galima vadinti nerealia ir nesąžiningai išpūsta.
Įstatymai ir Lietuvoje leidžia kai kurias savivaldybės funkcijas, kurios ypatingai svarbios gyventojams, teikti pačioms savivaldybėms ar tam specialiai įsteigtoms jų įmonėms. Vilniaus atveju nieko steigti iš naujo nereikėtų, o derėtų visą atliekų tvarkymo grandinę perduoti jau minėtam „VAATC“, įskaitant ir pakuočių atliekas, kurias perrūšiavus ir realizavus galima uždirbti ir tai taip pat nukreipti bendro įkainio gyventojams mažinimui, ką minėta latvių įmonė sėkmingai daro.
Neįsigilinus gali atrodyti, kad perimti atliekų vežimą sudėtinga, nes reikia specialios technikos, būtina aprūpinti visus konteineriais, tačiau tai tikrai nėra jokia problema, nes spec. mašinas nebūtina iš karto pirkti, jas galima ir išsinuomoti, dar geriau nusipirkti išsimokėtinai, konteinerius taip pat nesudėtinga įsigyti, o mėnesinius viso to kaštus dengti iš garantuotų rinkliavos pajamų. Per metus visa tai buvo galima padaryti, o su privačiais vežėjais atsisveikinti, juo labiau, kai jie patys nutraukė sutartis.
Lietuvos atliekų tvarkymo sektoriuje labai daug painiavos ir, mano nuomone, vienintelis būdas ją išpainioti – visą atliekų tvarkymo grandinę perimti į vienas savivaldybių kontroliuojamos įmonės rankas. Ne tik kaimynai latviai, bet ir visa Europa eina tuo keliu, o mūsų valdžios vyrai net aplinkui apsidairyti vengia. Ar sunku nuvažiuoti ir tuo įsitikinti ar bent paskambinti ir pasikonsultuoti, jei patiems nuovokos neužtenka? Nesunku gi, bet bėda, kad noro nėra ir, žinoma, nenaudinga iš šios sumaišties besipelnantiems ne tik verslininkams, bet galimai ir kai kuriems politikams.
Štai kokia šiuo metu Vilniuje atliekų tvarkymo grandinė ir kaip viskas supainiota:
1. Regioninei įmonei „VAATC“ priklauso sąvartynai, didelių gabaritų atliekų aikštelės, taip pat šiuo metu Vilniuje statomos naujos pusiau požemines atliekų konteinerių aikštelės. Ši regiono savivaldybėms priklausanti įmonė išsilaiko iš sąvartyno vartų mokesčio, kuris yra 71 eur./t. Vienas iš tikslų tvarkant atliekas, kad jų į sąvartynus patektų kuo mažiau. Atliekos Vilniaus regione savartyną pasiekia tik po jų perdirbimo MBA rūšiavimo gamykloje ir pagal sutartį į savartynus gali būti atvežama iki 19 proc. visų į MBA patenkančių atliekų.
Ta dalis, kuri yra 21,94 eur./t., įskaičiuojama į gyventojų mokamą kainą. Taip pat gyventojai skaičiuojama 6,44 eur./t. už didelių gabaritų atliekų aikštelių eksploatavimą bei dar 4,09 eur./t. už didelių gabaritų, pavojingų, tekstilės ir kt. atliekų surinkimą. „VAATC“ gyventojams į kainą įskaičiuoja ir už pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimą ir tų aikštelių eksploatavimą 16,56 eur/t., atliekų sistemos administravimą 3,14 eur./t., netinkamų eksploatuoti sąvartynų priežiūrą 3 eur/t. bei visuomenės švietimą 0,07 eur/t.
2. Mechaninio biologinio rūšiavimo gamykla (MBA) taip pat „VAATC“ nuosavybė pastatyta verslininkų už ES lėšas, o eksploatavimas už 31,6 eurus/t., kuri įskačiuojama į kainą gyventojams, patikėtas privačiai bendrovei, kuri dirba pelningai, o kai bus pastatyti deginimo įrengimai, jų pelnas dar labiau padidės. Ar visą pelną MBA eksploatuojanti bendrovė šiuo metu parodo, ar sąmoningai sumažina dalį jo per nebūtinas atliekų rūšiavimo procesui paslaugas, nesusigražinęs gamyklos eksploatavimo neišsiaiškinsi, bet tokių įtarimų yra.
Manau, kad ši kaina perėmus gamyklos eksploatavimą į „VAATC“ rankas ir baigus statyti deginimo įrenginį taip pat galėtų būti gerokai mažesnė. Ir perėmimui pagrindas yra, nes MBA eksploatuojanti bendrovė, kaip minėjau, jau yra pažeidusi finansavimo sutartį. Kai kuriuose kituose Lietuvos regionuose tokios regioninės atliekų rūšiavimo gamyklos jau sėkmingai perimtos į savivaldybių rankas. Kita vertus, pastačius šiuolaikinį deginimo įrenginį, tokias MBA rūšiavimo gamyklas gali tekti netrukus ir uždarinėti, kaip technologiškai pasenusias, nes jų eksploatavimas tik brangins atliekų tvarkymo grandinę, o tą patį efektą bus galima pasiekti kitomis ir pigesnėmis priemonėmis.
3. Vežimo paslaugas Vilniuje taip pat teikia privačios bendrovės, kurios įsigalėjusios ir praktiškai monopolizavusios rinką diktuoja ne tik sąlygas savivaldybei, bet ir gyventojams nori užkrauti dar didesnę finansinę naštą. Atliekų išvežimo kaina Vilniuje, jei Taryba pritars, bus 41,96 eur/t. ir gali būti mažiausiai du kartus didesnė, nei galėtų būti perėmus vežimo paslaugas į savivaldybės rankas.
4. Prieš beveik keturis metus buvo įkurta savivaldybės įmonė pavadinimu „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ (VASA), papildomai įsteigiant 55 etatus, kurios visos veiklos sąnaudos taip pat atsiduria gyventojų mokamoje kainoje ir jau sieks 18,26 eur/t. „VASA“ išlaikymui reikia apie 2,5 mln. eurų metams, iš kurių netoli 900 000 eurų sudaro atlyginimai (duomenys iš 2018 m. įmonės ataskaitos), kai iš rinkliavos per 2018 m. viso buvo surinkta 10 mln.
Mano nuomone, ši tarpinė grandis apskritai nereikalinga ir tik papildomai didina tarifą. Visas „VASA“ funkcijas, kurios iš esmės susiveda į sąskaitų išrašymą ir atliekų vežėjų kontrolę, galėtų vykdyti ta pati „VAATC“ ir tai leistų sutaupyti nemažai administracinių kaštų.
5. Už rūšiavimo konteinerius ir pakuočių surinkimą Lietuvoje atsakingos Pakuočių tvarkytojų asociacija ir Aplinkos ministerija, kuri net viceministro kuruojančio šią sritį šiuo metu neturi. Dažnai matome perpildytus ir laiku neišvežtus rūšiavimo konteinerius, dėl ko vėlgi gyventojai kaltina savivaldybes, nors tai ne jų atsakomybės sritis. Gyventojai už tai nemoka, bet pakuočių tvarkymas taip pat turėtų būti perduotas savivaldybėms priklausančioms regioninėms įmonėms.
Iš šios veiklos vėlgi pelnosi verslo įmonės parduodamos išrūšiuotas atliekas, bet lygiai tą patį galėtų daryti jau minėta „VAATC“, tik gautos pajamos nevirstų pelnais verslui, bet ta apimtimi būtų mažinamas bendras mokestis už atliekų tvarkymą gyventojams.
6. Į tonos atliekų tvarkymo kainą yra įskaičiuotas ir 13,43 eur/t. mokestis už praeitą laikotarpį, t. y. už tą priešrinkiminį laikotarpį, kai meras slėpė jam žinomą situaciją nuo vilniečių ir neteikė savalaikiai sprendimo projektų Tarybos tvirtinimui, kitaip tariant papildomas 13,43 eur/t. Šimašiaus mokestis kiekvienam vilniečiui.
Taigi, sudėkime visus paryškintus atliekų tvarkymo grandinės skaičius:
21,94+6,44+4,09+16,56+3,14+3+0,07+31,6+41,96+18,26+13,43=160,49?
Beveik kiekvieną skaičių, perėmus visą valdymo grandinę į savivaldybės rankas, būtų galima mažinti (pažymėtą raudona spalva), o skaičių, pažymėtą žaliai, siūlyčiau didinti, nes nuo visuomenės švietimo programų labai priklauso ir visuomenės komunalinių atliekų rūšiavimo įgūdžiai, kuriuos išugdžius dar labiau mažėtų atliekų sutvarkymo kaina.
Bendrą kainą būtų galima mažinti ir perėmus pakuočių tvarkymą bei patiems jas išrūšiavus parduodant rinkoje. Įgyvendinus siūlymus, realiai tonos atliekų sutvarkymo kaina šiomis aplinkybėmis (dar nesant pastatytai Atliekų deginimo gamyklai) būtų galima ženkliai sumažinti ir ji tikrai nesiektų 100 eurų už toną.
Tokia painiava naudinga grandinės tarpuose esantiems verslininkams, bet tikrai ne gyventojams. Nieko nedarymas ir toleravimas to, kas šiuo metu vyksta komunalinių atliekų sektoriuje, yra asmeninė Vilniaus mero atsakomybė. Kodėl vienuose regionuose savivaldybės ir susitarti, ir susitvarkyti gali, o kituose, neva, negali. Gali, jei paskirti kompetentingi, aktyvus tokių regioninių įmonių vadovai, gebantys argumentuotai politikams paaiškinti, ką būtina daryti. Gali, jei savivaldybių tarybų nariai girdi argumentus, vertina kitų šalių ar regionų patirtis, turi pakankamai politinės valios ir ne žodžiais, o darbais atstovauja gyventojus bei gina jų teisę mokėti tikrai sąžiningą kainą už kokybiškai suteiktas paslaugas.
Perdavus visą sistemą į vienas rankas būtina, kartu su įstatymų leidėjais, iš principo pakeisti mokėjimo už komunalines atliekas tvarką, nes galiojanti tvarka, kai apmokestinami kvadratiniai metrai, patogi savivaldybėms, grandinėje dalyvaujančioms verslo įmonėms, nes paprasčiau skaičiuoti, bet neteisinga gyventojų atžvilgiu. Kol mokestis vienaip ar kitaip, bet bus skaičiuojamas už kvadratinius metrus, lyg ne žmonės, o metrai kauptų atliekas, tai ir principo „teršėjas moka“ tikra to žodžio prasme įgyvendinti nebus galimybių.
Reikia noro, didesnės atsakomybės, domėjimosi, kas vyksta šiame sudėtingame sektoriuje aplinkui, atsakingoms pareigoms tinkančių, kompetentingų žmonių ir tokiam kainų pūtimuisi greitai ateitų galas. Per tuos metus, kada vėl trypčiojama vietoje, buvo galima padaryti labai daug ir neabejoju, jog liepos 10 d. būtų teikiamas ne Tarybos sprendimas didinantis kaina 38 proc., o sprendimas dėl atliekų tvarkymo kainos gyventojams mažinimo.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.