Ar kurioje kitoje apygardoje tai būtų įmanoma? Ne! Renkant Seimo narius vienmandatėse balsuoti galima tik pagal deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Atrodo, lyg užsienyje gyvenantys lietuviai adresų neturi ir todėl gali balsuoti, kur papuola.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė pagrūmojo, kad paaiškėjus, jog vienoje ar kitoje užsienio apylinkėje neproporcingai išaugo balsuotojų skaičius, bus anuliuoti minėtos apylinkės rinkimų rezultatai. Rinkimai baigėsi ir tylu.
Įdomu, kodėl D. Asanavičiūtei (beje, ir Aušrinei Armonaitei) galima balsuoti Pasaulio lietuvių apygardoje, jei jų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Ir kodėl niekas netikrina, kur balsuoti užsienyje užsiregistravusieji nuolatinai gyvena – juk užtektų žvilgtelti į LR asmenų registrą. O jei pasitaiko į komandiruotę per rinkimus išvykusių, jiems galima sudaryti sąlygas balsuoti užsienyje už kandidatą pagal nuolatinę gyvenamąją vietą. Bet kažkodėl visi, kas per rinkimus pastato koją ant svetimos žemės, balsuoja už Pasaulio lietuvių apygardos kandidatą.
Jeigu, pavyzdžiui, tauragiškis norėtų pabalsuoti už savo pusbrolį, kandidatuojantį Šilalės vienmandatėje, jam niekaip nepavyktų. Bet jei tas pusbrolis kandidatuos Pasaulio lietuvių apygardoje, tauragiškis galės už jį laisvai balsuoti nuvažiavęs į Seinus ar Rygą.
Beje, yra ir daugiau efektyvių būdų, kaip tam pusbroliui, kandidatuojančiam Pasaulio apygardoje, daugiau balsų surinkti. Pavyzdžiui, visai nesunku į vieną adresą Berlyne ar Londone, kur dėdė ar gera „prietelka“ gyvena, Lietuvoje gyvenančią giminę bei kaimynus suregistruoti balsavimui paštu. Nes registruojantis užtenka nurodyti asmens duomenis ir adresą, kur išsiųsti rinkimų biuletenius. O kas paskui tuos biuletenius užpildo ir ant rinkėjo kortelės pasirašo, rinkimų komisijai neįdomu. Būtent šios ir kitos panašaus pobūdžio problemos lemia tai, kad tarp užsienio lietuvių yra įsigalėjęs didžiulis nepasitikėjimas rinkimais.
Prisipažinsiu, aš pati nesureikšminu Pasaulio lietuvių apygardoje kandidatavusių Seimo narių pavažiavimo į užsienį, kad pabalsuotų už save. Smulkaus kalibro suktybė ir tiek. Yra kitų problemų – kur kas stambesnio masto ir įaugusių į politinę sistemą. Ir mano galva, didžiausia yda yra tai, kad rinkimus Pasaulio lietuvių apygardoje organizuoja Užsienio reikalų ministerija (URM).
Kai 2006 m. atsidūriau Londone, užsienio lietuvių reikalais užsiėmė savarankiškai egzistuojantis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Jis buvo panaikintas 2009 ar 2010 m., kai valdžioje buvo konservatoriai, o užsienyje gyvenančių lietuvių reikalai buvo perduoti URM, įkuriant ten Užsienio lietuvių departamentą. Būtent tas departamentas dabar pučia Globalios Lietuvos burbulą, skirsto Pasaulio lietuvių bendruomenėms lėšas iš Lietuvos biudžeto bei organizuoja rinkimus.
Man kyla klausimas, ar čia nėra institucinio interesų konflikto? Nes URM kaip viena iš ministerijų yra valdančiosios partijos rankose (šiuo metu konservatorių), kuri rinkimuose kelia savo kandidatą (šiuo metu D. Asanavičiūtę). Ta pati misterija dalina lėšas bendruomenėms, ta pati ministerija organizuoja rinkimus, rinkimų komisijų nariai yra tos pačios ministerijos darbuotojai, pavaldūs URM ministrui (šiuo metu Gabrieliui Landsbergiui). Kas gali paneigti, kad tie darbuotojai nepatiria spaudimo balsuoti už valdančiosios partijos kandidatą?
Beje, būtent per šią kadenciją buvo keliskart padidintas užsienio lietuvių bendruomenių projektų bei lituanistinių mokyklėlių finansavimas. Pati D. Asanavičiūtė per debatus gyrėsi, kad vien lituanistinėms mokyklėlėms skirta per 10 milijonų. Ar tai nepanašu į sisteminį rinkėjų papirkinėjimą?
Pasaulio lietuvių apygardos užkeiktumo šaknys glūdi ne smulkiose atskirų kandidatų suktybėse, o pačioje sistemoje, kai konservatorių partijos pirmininko vadovaujama URM ir pinigus dalija, ir rinkimus organizuoja, ir turi konservatorių partijos kandidatę į Seimą Pasaulio lietuvių apygardoje. Būtent sistema sukuria tas problemas, kurias per šiuos Seimo rinkimus iškėlė Pasaulio lietuvių apygardoje dirbę stebėtojai.
Viena svarbiausių – išorinių balsavimo vokų atplėšimas stebėtojams nedalyvaujant. Tas faktas buvo užfiksuotas Londono balsavimo apylinkėje bei pateiktas skundas su reikalavimu, kad balsavimo paštu rezultatai būtų anuliuoti. Skundą išnagrinėjo Apylinkės komisija ir parašė, kad pažeidimų nenustatyta, nurodant, kad išoriniai vokai buvo atplėšti spalio 7 d., kai stebėtojų kortelės dar nebuvo išduotos ir todėl jie negalėjo jų informuoti apie vokų atplėšimą, bet viskas vyko pagal Rinkimų kodekso 154 str.
Beje, 154 straipsnyje nėra nė žodžio apie tai, prieš kiek dienų galima atplėšti išorinius išankstinio balsavimo vokus. Vienintele užuomina, kuri pasitarnauja kaip šiokia tokia nuoroda apie time-table (t. y. atliktinų veiksmų seką bei laiką), laikytinas išaiškinimas, kuriame sakoma, kad išankstinio balsavimo vokai turi būti sumaišomi su balsavusių namuose vokais. Sakyčiau, kad tai netiesioginis įrodymas, jog paštu gauti išankstinio balsavimo vokai neturėtų būti atplėšiami anksčiau negu baigiasi balsavimas namuose. O balsavimas namuose vykdomas dvi paskutines darbo dienas prieš rinkimų sekmadienį. Taigi, vokų atplėšimas likus savaitei iki rinkimų dienos neatitinka tvarkos, išdėstytos LR rinkimų kodekso 154 str.
Suprantu, kad ne visi yra susipažinę su balsavimo paštu ypatumais, tad paaiškinsiu, kas yra tas išorinis vokas ir kodėl jo atplėšimas toks svarbus. Būtent išoriniame voke yra rinkėjo kortelė su parašu. Savo svarba ši kortelė prilygsta parašui, kurį kiekvienas rinkėjas padeda žurnale, kai ateina į rinkimų apylinkę. Tad labai svarbu, kad balsus paštu atsiuntusių asmenų apskaita būtų sąžininga, nes jei rinkėjo kortelė išimama be stebėtojų ir vidiniai vokai sumetami į balsadėžę, neišvengiamai kyla klausimas, kiek papildomų kuriam nors kandidatui ar partijai palankių biuletenių gali įkristi iš šalies. Ypač dabar, kai su VRK palaiminimu pačios ambasados gali pasispausdinti biuletenių, kiek širdis geidžia. Ir juolab, kad balsų skaičiuotojai netikrina, ar serijinis numeris ant biuletenio yra unikalus, ar kartojasi. Jei VRK iš tikrųjų siekia sąžiningų rinkimų, ji turėtų išanalizuoti šią situaciją ir užtikrinti stebėtojams realias galimybes dalyvauti išankstinio balsavimo vokų apskaitos procese.
Apie visa tai kalbu todėl, kad man (ir ne man vienai) labai parūpo perprasti baisingai didelę paslaptį – kodėl pasaulio lietuvių balsai tokie palankūs konservatoriams? Aš pati 17 metų praleidau Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena nemažai lietuvių, ir kaip žurnalistė turėjau daug progų juos pakalbinti. Konservatorių mylėtojų pasitaikė vos vienas kitas. Bet rinkimų rezultatai rodo, kad užsienio lietuviai vos ne vienbalsiai už konservatorius. Stebuklai, ne kitaip!
Kad tokių stebuklų nebūtų, Pasaulio lietuvių apygardą reikia naikinti, o užsienio lietuviams sudaryti sąlygas balsuoti už apygardos, kurioje jie gyveno iki išvykimo, kandidatus. Beje, priežastis panaikinimui siūlosi pati – mat šiuose rinkimuose į Seimą dalyvavo mažiau nei 36–37 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. O tai reiškia, kad balsuojančių skaičius nepasiekė ribos, Rinkimų įstatyme užfiksuotos kaip minimumas, kad galėtų egzistuoti Pasaulio lietuvių apygarda.
Ir pabaigai – ar kas nors kada girdėjote apie atskirą pasaulio britų apygardą arba pasaulio prancūzų ar vokiečių apygardas? Neegzistuoja! Kaip neegzistuoja ir globali Britanija ar globali Amerika. Taip kad gana mūsų valdžios atstovams savuosius nevisavertiškumo kompleksus dangstyti tuščiaviduriais, iš piršto laužtais Pasaulio lietuvių ar Globalios Lietuvos projektais ir užuot svaičiojus apie didingą pasaulio lietuvį imtis realaus darbo, kad Lietuvos žmonės liktų gyventi savo tėvynėje.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.