Žygimantas Pavilionis, Lincoln Diaz-Balart‘as, Emanuelis Zingeris. Išvien su komunistinės Kubos diktatoriumi prieš Ameriką?

Artėjant komunistinės Kubos perversmo 60-tosioms metinėms, Lietuvos Vyriausybė 2018 m. pabaigoje pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Europos Sąjungos bei jos valstybių-narių ir Kubos Respublikos susitarimą dėl politinio dialogo ir bendradarbiavimo, kuris pagilintų santykius su šia komunistine šalimi, neatsižvelgiant į tai, kad komunistinio režimo iš salos išvaryti Kubos disidentai yra vieni svarbiausių ir įtakingiausių Lietuvos draugų JAV Kongrese, o dabartinė JAV administracija siūlo įvesti Kubai papildomas sankcijas.

Lietuva buvo paskutinė ES valstybė, užmezgusi su komunistine Kuba diplomatinius santykius ir tuo pelniusi didelį JAV Kongreso narių palankumą – pavyzdžiui, Kubos disidentė Kongreso Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Ileana Ros-Lehtinen Kongreso bei dauguma kiti lotynų kilmės JAV Kongresmenai visada palaikydavo Lietuvą visais esminiais saugumo ir gynybos, santykių su Rusija klausimais. Prieš Seimui priimant galutinį sprendimą dėl suartėjimo su komunistine Kuba bei susipriešinant su įtakinga ir Lietuvai išskirtinai draugiška JAV Kongreso narių (kairiųjų ir dešiniųjų) ispanakalbių grupe, siūlome susipažinti su ES – Kubos santykių raida.

1996 m. buvo pasirašyta ES bendroji pozicija dėl Kubos. Jos pagrindu Europos Sąjunga užmezgė ryšius su Kuba, siekdama žmogaus teisių ir politinių reformų įgyvendinimo Kuboje.

ES bendroji pozicija numatė galimybę ES narėms teikti humanitarinę pagalbą Kubai, tačiau buvo reikalaujama, kad ši pagalba Kubos žmonėms būtų teikiama ne per Kubos režimą, o per nevyriausybines organizacijas.

2003 m. Kubos diktatoriškam režimui įkalinus 75 svarbiausius šalies politinius disidentus, ES sumažino aukšto lygio vizitų į šią šalį skaičių, o Europos Sąjungos valstybių ambasados buvo paragintos kviesti politinius disidentus į organizuojamus kultūros renginius.

Tačiau po 2004 m. Ispanijos vyriausybė pradėjo reikalauti nutraukti ES bendrosios pozicijos taikymą. Ispanija gėdingai tęsė šias pastangas net 2010 m., kai dėl bado streiko mirė Kubos didvyris, politinis kalinys Orlando Zapata Tamayo, ir net po 2012 m., kai Kubos diktatūra nužudė garsų Kubos disidentą, Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatą Oswaldo Payá. Galiausiai, ES atsisakė savo bendrosios pozicijos ir nuo 2017 m. ėmė taikyti Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą su Kubos diktatūra.

Taigi ES atsisakė savo bendrosios pozicijos ir prisijungė prie naujo susitarimo nepaisydama to, kad Kubos diktatūra nė kiek nepajudėjo link demokratinių reformų. Kubos režimas ir toliau piktybiškai taiko represijas Kubos žmonėms. Visiškai neatsiklausus Kubos gyventojų nuomonės, nauju nominaliu Valstybės Tarybos Pirmininku paskirtas Miguel Diaz-Canel. Reali valdžia išlieka Komunistų partijos Generalinio sekretoriaus generolo Raulio Kastro rankose.

JAV administracija ir Kongresas palaiko Kubos piliečių teisę būti laisviems ir ragina Kubos valdžią paleisti visus politinius kalinius, legalizuoti visas politines partijas, profesines sąjungas ir spaudą bei surengti daugiapartinius rinkimus Kuboje.

2017 m. birželį JAV prezidentas D. Trumpas oficialiai panaikino anksčiau JAV administracijos taikytas vienašales politines nuolaidas Kubos režimui.

Įtakingi Kubos žmonių laisvės propaguotojai ir toliau užima tvirtas pozicijas JAV Kongrese. Jiems priklauso JAV Senato Vakarų pusrutulio pakomitečio pirmininkas respublikonas senatorius Marco Rubio, Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas senatorius Robert Menendez, neseniai tapęs Atstovų rūmų Vakarų pusrutulio pakomitečio pirmininku demokratas kongreso narys Albio Sires ir įtakingas Atstovų rūmų Asignavimų komiteto narys respublikonas kongresmenas Mario Díaz-Balart.

Šie Kubos piliečių laisvės propaguotojai JAV Kongrese taip pat yra puikūs Lietuvos draugai. Jie, kaip ir daugelis kitų žinomų žmonių JAV bei Lietuvos draugai JAV administracijoje, jaustųsi pagerbti ir labai patenkinti, jei Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos drąsą liudijančias ir pagirtinas žmogaus teisių gynimo tradicijas, atmestų nesavalaikį ir nepagrįstą naują ES susitarimą su Kubos diktatūra.