Žygimantas Pavilionis. Netiesa, kad Astravo atominė yra pastatyta, ministre

Atidesniam skaitytojui viskas, kas svarbu apie Astravo nesaugumo problemas ir Lietuvos nacionalinius interesus, jau yra žinoma. Tačiau yra vienas neatidus skaitytojas, kuris nuolat susiduria su valstybės interesų interpretacija, ir jis yra Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Pabandysiu dar kartą trumpai apibendrinti dabartinę situaciją.

1. Skirtingai nei teigia L. Linkevičius, Astravo atominė visada bus mums nesaugi, nes ji pastatyta netoli Lietuvos sienos ant tektoninio lūžio vietos. L. Linkevičiaus pastangos mums įteigti, kad savo pokalbiais su A. Lukašenkos režimu jis esmingai patobulins saugumą, tėra iliuzija, naudinga „Rosatom“ ir Kremliaus interesams.

2. Ministras L. Linkevičius dažnai kartoja, kad Astravo atominė elektrinė jau yra pastatyta, tad nieko kito nebelieka, kaip rūpintis jos didesniu saugumu. Tai yra netiesa – pastatytas tėra vienas Astravo atominės blokas. Planuojami – keturi. Šiuo savo netiesos sakymu ministras dezinformuoja Lietuvos ir užsienio šalių visuomenes, kad „reikalas baigtas“, tuo darydamas esminę žalą valstybės interesams.

3. Ministras L. Linkevičius vietoj aktyvios užsienio politikos aktyviai bando įtikinti Lietuvos visuomenę, kad yra padaryta tiek klaidų (ir jos yra kitų politikų, ne jo) dėl Astravo, kad jas ištaisyti jis nepajėgus. Tenka priminti, kad ministru L. Linkevičius jau yra daugiau nei septynerius metus, ir per šiuos metus buvo padėta tiek pirmoji Astravo plyta, tiek baigiama statyba. Tad Astravas pirmiausia yra paminklas jo ir jo užsienio politikos bejėgystei.

4. Antro-ketvirto bloko statyba gali būti sustabdyta tik jeigu ES šalys ir Ukraina solidarizuosis su Lietuvos pozicija dėl elektros nepirkimo ir A. Lukašenka dėl to neturės lėšų naujoms statyboms. Elektros importo į ES embargas neabejotinai paveiks ir pirmojo reaktoriaus ekonominį atsiperkamumą. Savo aiškią poziciją dėl ES solidarumo būtinumo yra išreiškę Lietuvos Prezidentas bei Seimo Europos reikalų komitetas. Ministras L. Linkevičius, neaišku dėl kokių priežasčių, faktiškai ignoruoja šias jam privalomas vykdymui pozicijas – ES politikos nėra, o ministras L. Linkevičius tuo esmingai pažeidžia valstybės saugumo interesus.

5. Savo neparuoštu ir nesavalaikiu vizitu į Minską ministras toliau kuria iliuziją, kad Astravo problemas galima išspręsti dialogu su Rusijos-Baltarusijos sąjungos atstovais. De facto vyksta pastatyto pirmojo reaktoriaus legitimizacija pasaulio bendruomenės akyse ir mintyse. Šio vizito, kaip paramos „savarankiškam“ A. Lukašenkos režimui, nauda yra niekinė, ypač palyginus su tuo, kaip naudingas Kremliui yra šis dialogas ir faktinis, ir juridinis Astravo statybos nesaugioje vietoje įteisinimas. Šis vizitas yra signalas, kad ministras nesuvokia giluminių valstybės saugumo interesų.

Išvada paprasta – ministras L. Linkevičius galėtų atsistatydinti ir tuo mums visiems palengvinti užsienio politikos sugrįžimo į valstybės interesų kelią.

Savo ruožtu besikuriantis antiastravinis sąjūdis sieks, kad ši ir būsimos Vyriausybės realiai įgyvendintų Astravo atominės tolesnių blokų sustabdymo ar jų statybos perkėlimo į kitą vietą Baltarusijoje bei pirmojo reaktoriaus veikimo sustabdymo politiką. Kviečiame visus neabejingus Lietuvos ateičiai piliečius jungtis prie mūsų Sąjūdžio prieš Astravo AE ir registruotis mūsų pirmam sambūriui š. m. vasario 15 d. istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.