Mums, šalims, priėmusioms panašius aktus savo parlamentuose (Gabrieliaus Landsbergio ir kitų bendražygių iniciatyva šis įstatymas buvo priimtas praeitos kadencijos Seime 2017 m., minint aštuntąsias S. Magnickio mirties metines), pavyko įtikinti šiuo metu ES pirmininkaujančią Vokietiją, Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen, ES „užsienio reikalų ministrą“ Josep Borrell imtis lyderystės ir įtikinti visas ES valstybes uždrausti visoje ES teritorijoje lankytis ir verstis Putino, Lukašenkos ir kitų panašių režimų vagims ir žudikams.
Nuo šiol tie, kurie vykdys nusikaltimus savo autokratinių režimų šešėlyje, galės būti tikri, kad bausmė juos pasieks visoje ES teritorijoje, net jeigu savo šalyje už šiuos nusikaltimus jie savo namuose bus toliau šlovinami, gaus kruvinus ordinus ar bus apdovanoti neteisėtai iš savo ar gretimų šalių piliečių atimtais turtais ar net kaimyninių šalių teritorijomis.
Autokratinėse valstybėse klestintys žmogaus teisių pažeidėjai, skriaudėjai, visuomenių ir žiniasklaidos engėjai bei persekiotojai nebus toleruojami Europos Sąjungoje – naujasis sankcijų režimas suteiks ES daugiau lankstumo pritaikyti tikslines ribojamąsias priemones asmenims, atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje. Šiems asmenims bus draudžiama atvykti į ES teritoriją ir bus įšaldomos valstybių narių bankuose jų laikomos lėšos. Tai svarbus demokratijos ir laisvės lyderystės bei paramos žmogaus teisių gynėjams pasiekimas.
Nuo šiol ne tik žodžiais, bet ir darbais bus garantuojama, jog šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai negalės likti nenubausti tik todėl, jog jie įvykdyti dažnai teisės viršenybės nepaisančių autokratinių režimų teritorijoje. ES patvirtino tai, ką prieš tris metus priėmė Lietuvos Respublikos Seimas – atsakomybė už šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus neturi sienų!
Visuotinio žmogaus teisių sankcijų režimo įteisinimas ES lygiu nuo šiol juridiškai įtvirtina Europos Sąjungos kaip žmogaus teisių gynėjos reputaciją, o Lietuvai, baltarusių laisvės lyderiams, rusų disidentams ir kitiems kovotojams suteikia naujus, efektyvius instrumentus kovojant už laisvės ir demokratijos erdvę mūsų kaimynystėje.
Priminsiu, kad ši ribojamųjų priemonių sistema neoficialiai dar vadinama falsifikuotų kaltinimų pasekoje Rusijoje suimto, Maskvos kalėjimuose kankinto ir ten 2009 m. mirusio advokato, atskleidusio finansines Rusijos Federacijos pareigūnų machinacijas, kai apgaulės būdu buvo pasisavinta 230 mln. USD mokesčių mokėtojų pinigų, šviesaus atminimo Sergėjaus Magnickio vardu. Nors šis ES sankcijų režimas (galimai nenorint supykdyti Rusijos) formaliai taip nebuvo pavadintas, tačiau mes pasiliekame teisę įprasminti Sergėjaus Magnickio, stovinčio greta su kitais iškiliais ir mūsų nepamirštais nužudytais kovotojais, žurnalistais, režimo nusikaltimų demaskuotojais: Anna Politkovskaya, Natalya Estemirova, Boris Nemtsov, Alexander Litvinenko ir daugelio kitų, atminimą.
Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pirmoji valstybė, priėmusi nacionalinį Magnickio aktą dar 2012 m., Obamos administracijos metu tai buvo pirmoji kregždė, pasiuntusi Maskvai aiškią žinią – „perkrovimo“ politika baigiasi, senosios Vakarų demokratijos pradeda matyti Putino režimą Lietuvos akimis. Atsimenu senų Lietuvos draugų džiaugsmą Vašingtone, kai šis aktas JAV Kongrese buvo patvirtintas. JAV pavyzdžiu šį dokumentą ar atitinkamas įstatymų pataisas kartu su Lietuva įteisino Estija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Latvija.
Šiuo metu nacionalinės diskusijos vyksta Australijoje, Japonijoje, Ukrainoje, iniciatyvos kyla Čekijos, Nyderlandų parlamente ir kitur. Nuo šiandien galime tvirtai teigti, kad mūsų požiūrį į Putino ar panašių režimų nusikaltimus perėmė dauguma transatlantinės šeimos valstybių – tikiuosi, kad mūsų pavyzdžiu paseks ir visos mūsų rytų ir pietų kaimynės, siekiančios įstoti į ES ir NATO, bei kitos šalys-sąjungininkės. Nusikaltimai žmogaus teisėms moraline prasme neturi sienų, todėl svarbu, kad solidarumas kovoje su nebaudžiamumu būtų parodytas pasauliniu mastu.
Šis vieningas Europos Sąjungos žingsnis ne tik įtvirtina galimybę bausti už praeityje padarytus nusikaltimus, bet ir drąsina pilietinių teisių gynėjus, žurnalistus, pranešėjus ir kitus aktyvistus, kovojančius už laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms autokratiniuose režimuose, tęsti savo kovą. Todėl tikiuosi, kad šis žingsnis prisidės prie tolesnių pokyčių Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje, Saudo Arabijoje, Venesueloje, kai kuriose Afrikos valstybėse bei kitur, o tie, kurie pakels ranką prieš savo ar kitų šalių piliečius, triskart pagalvos – individualios sankcijas diktatoriai paprastai priima skausmingiau nei sektorines, nes jiems jų pačių asmeniniai interesai paprastai būna svarbesni už valstybės.
Šiuo metu Lietuvos „Magnickio sąraše“ yra virš dviejų šimtų asmenų, iš kurių dauguma yra Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, teisėsaugos institucijų atstovai ir politikai, prisidėję prie pilietinių teisių ir laisvių Rusijoje ir Baltarusijoje panaikinimo arba tiesiogiai dalyvavę pažeidžiant žmogaus teises, taip pat įtariamieji politinių žmogžudysčių organizavimu ar plataus masto korupcija ir pinigų plovimu. Be abejonės, šį sąrašą dar labiau išplės šiuo metu valdžios vairą perimanti nauja valdančioji koalicija, įvardijusi vieną svarbiausių savo tikslų – laisvės ir demokratijos vertybių sklaidą. Priminsiu, kad šis įstatymas nėra išskirtinai nukreiptas prieš Rusiją – jis visuotinai taikomas bet kurios šalies piliečiui už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose.
Tenka pripažinti, kad ES globalus žmogaus teisių sankcijų režimas vis dar neapima svarbaus aspekto, kurį esame įtvirtinę Lietuvos, JAV ir kitų šalių nacionaliniuose įstatymuose, – korupcijos. Mano vadovaujamas Seimo Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai patvirtino, kad ateityje privalome įtraukti šią nuostatą į ES Magnickio aktą. Grubūs žmogaus teisių pažeidimai neretai būna susiję su stambaus masto korupcijos ir pinigų plovimo nusikaltimais. Tokiais atvejais jie būna ypač beatodairiški ir žiaurūs, nes jais siekiama užgniaužti informaciją ir priversti nutilti asmenis, kurie siekia išaiškinti ar paviešina tokius nusikaltimus.
Esminė problema, kad nedemokratinėse valstybėse tokie nusikaltimai nesulaukia teisingumo, ypač jei būna inicijuojami ir vykdomi valdžios atstovų, valstybės institucijų, politikų ir pareigūnų. Nedemokratinėse valstybėse, kuriose teismai nėra nepriklausomi, teisingumo sistema glaudžiai susijusi su kitomis valdžios šakomis, o nepriklausoma žurnalistika yra užgniaužta, teisingumas nėra užtikrinamas, net jei yra įvykdytas akivaizdus universalių ir fundamentalių žmogaus teisių pažeidimas. Vienas ryškiausių tokių iki šiol teisingumo nesulaukusių nusikaltimų ir buvo Sergėjaus Magnickio nužudymo atvejis.
Taip pat paminėtina nesena Aleksėjaus Navalno nuodijimo istorija. Tikiuosi, kad tolesnėje naujojo ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimo peržiūroje, kuri gali būti įgyvendinta po kelerių metų, korupcinio pobūdžio nusikaltimai bus pripažįstami kaip šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai. Juk korupcija – tai autokratinio režimo nusikaltimai prieš savo visuomenes, savo žmonių apvaginimas, paniekinimas ir pažeminimas, siekiant savo grobuoniškų tikslų.
Bet kokiu atveju džiaugiuosi ir sveikinu mus visus, europiečius, kad padarėme šiuos pirmus žingsnius išlaikant žmogiškumo egzaminą ES. Europinės sankcijos nuo šiol bus taikomos genocidui, nusikaltimams žmoniškumui, rimtiems žmogaus teisių pažeidimams (kankinimui, vergovei, neteisminiam žudymui, priverstiniam dingimui, savavališkam areštui ar sulaikymui – o tai pasakytina apie veiksmus vykdomus prieš mūsų brolišką tautą Baltarusijoje), kitiems pažeidimams (įskaitant, bet neapsiribojant šiais: prekyba žmonėmis, apimant kontrabandininkų migrantais piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, susirinkimų ir asociacijos laisvės pažeidimai, saviraiškos laisvės pažeidimai, religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimai, jei šie pažeidimai yra didelio masto, sistemingi arba kitais pobūdžiais rimti, kiek tai susiję su bendrais užsienio ir saugumo politikos tikslais).
Vertinant pažeidimus, bus remiamasi paprotine tarptautine teise ir plačiai pripažįstamais tarptautiniais instrumentais: Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, Konvencija prieš kankinimą, Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaiko teisių konvencija, Tarptautine konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, Neįgaliųjų teisių konvencija, Palermo protokolu (Protokolu dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja), Romos statutu, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Be abejonės, visi, prisidėję prie šių pasiekimų, jau yra įtraukti į Rusijos (ar Baltarusijos) „juoduosius“ sąrašus, ką vertinu kaip vieną svarbiausių mūsų pasiekimų ir įvertinimų darbais, o ne žodžiais kovojant už mūsų ir jūsų laisvę. Tačiau, kad tai dar labiau taptų realybe, kad šis naujas ES teisės aktų būtų efektyviai įgyvendintas, dar turėsime sustiprinti savo pačių gebėjimus kruopščiai kartu su savo bendražygiais rinkti informaciją, konkrečius įrodymus apie šiuos nusikaltimus už mūsų sienų ir padėti būsimiems Lietuvos Užsienio ir Vidaus reikalų ministrams nuosekliai plėsti europinio Magnickio aktą taikymą visur, kur laisvė dar nėra laisva.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.