Skirmantas Bikelis. Kaip gimsta melagienos iš mūsų valstybės lūpų

Šių metų pavasarį narkotikų ekspertai – Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas (toliau – NATKD) Delfi portale paskelbė publikaciją „Kanapių vartojimo tyrimai: sukelia vėžį ir apsigimimus“. Publikacijoje NATKD pažėrė daugybę įvairių teiginių apie kanapes, kaip antai: „įrodyta, kad kanabinoidai sukelia vaikų vėžinius susirgimus, įskaitant ir visišką vėžį vaikystėje, apsigimimus“, „kanapės yra priežastis 89 iš 95 apsigimimų, kuriuos stebėjo Europos vaistų agentūra“.

Kas yra „visiškas vėžys vaikystėje“ paklausite? Jei toks klausimas kilo, panašu, turite kritinio mąstymo, ir neblogai pastebite melagienas. O atsakymas – tokios ligos kaip „visiškas vėžys“ nėra.

Paklausiau Europos vaistų agentūros (European Medicines Agency, EMA), ar galėtų nurodyti tyrimą, kuriame buvo stebimi 95 apsigimimai, iš kurių 89 priežastis buvo kanapės. Gavau EMA atsakymą, kad EMA tokių duomenų nėra skelbusi, kanapių poveikio tyrimų neatlieka, o NTAKD paskleista informacija laikytina dezinformacija. Dar daugiau, EMA pridūrė, kad jų turimi duomenys rodo, kad nėra pranešimų apie tai, kad vaistai, turintys kanabidiolio (vienos iš veikliųjų kanapės medžiagų) keltų apsigimimų riziką (mediciniškai tariant, būtų tetratogenai).

Netgi paprasčiausiai į google įvedus klausimą, ar kanapės yra tetratogenas, google atsako – ne, nėra. Kanapių rūkymas nėštumo metu gali turėti neigiamų pasekmių (priešlaikinis gimdymas, neigiamas poveikis kūdikio nervinei sistemai) ir visiškai nerekomenduotinas, bet apsigimimų nesukelia.

Įdomu dar tai, kad NTAKD savo pranešime melagienas pridengė įžanga, kuri turėtų įtikinti skaitytoją informacijos patikimumu – neva jų teiginius patvirtino „daugiau nei 50 recenzuojamų tyrimų iš visų 50 JAV valstijų (325 mln. gyventojų) ir 27 ES šalių (511 mln. gyventojų), paskelbtų 2021–2023 metais“. Oho – patys naujausi moksliniai tyrimai atlikti visose ES šalyse ir visose JAV valstijose! Ar ne per daug gerai skamba, kad būtų tiesa? Kai NTAKD paprašiau pateikti informaciją, kokiais 2021-2023 metų tyrimais, atliktais Lietuvoje ar mūsų kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse, buvo remtasi, tokių tyrimų jie nurodyti negalėjo.

Kai melagienas skleidžia valstybės institucija, esame labai pažeidžiamoje situacijoje. Valstybės institucijų pranešimų žurnalistai neprivalo tikrinti, nes galioja prezumpcija, kad valstybės institucijos yra kompetentingos savo srityje ir jų skleidžiama informacija yra patikrinta ir teisinga. Prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti paneigiama (kaip šiuo atveju), bet ji atleidžia nuo pareigos tikrinti publikuojamą informaciją. Portale Delfi NTAKD dezinformacija publikuojama jau ketvertą mėnesių, nepaisant mano laiško redakcijai apie abejotiną jos turinį (parašyto tuoj po publikacijos, dar iki EMA atsakymo gavimo) ir telieka tikėtis, kad kada nors ji bus pašalinta.

Kaip nutiko, kad NTAKD paskleidė tokius teiginius, kurių dalis (bent apie „visišką vėžį“) net ir plika akimi atrodo įtartinai, o kiti lengvai paneigiami atlikus elementariausias užklausas?

Kai NTAKD vadovę Ritą Sketerskienę informavau, kad paskleista informacija stipriai abejotina, ji nesiėmė nors kiek rimčiau reaguoti į mokslininko įspėjimą ir pavedė atsakyti viešųjų ryšių specialistei, kuri tik padėkojo, kad seku jų skleidžiamą informaciją ir paaiškino, kad informaciją surinko jų darbuotoja vienoje Jungtinių Tautų konferencijoje, tiksliau ne pačioje konferencijoje, o šalia jos vykusiame specifinių lobistų grupių, tokių kaip „Drug-Free Australia“, seminare.

Pranešimas yra tame seminare gauto lankstinuko pažodinis vertimas (lankstinuką teko pamatyti ir tuo įsitikinti). NTAKD patikino, kad spaudai informaciją pateikusios savo kolegės kompetencija visiškai pasitiki, tad pranešimo atšaukti ar koreguoti neplanuoja. Kartu pasiūlė pačiam plačiau pasiskaityti vieno pseudomokslininko iš Australijos Alberto Stewarto Reece publikacijų apie kanapių žalą ir kitos informacijos.

Papildomas laiškas, kuriame pridėjau EMA atsakymą, rodantį, kad NTAKD tyčia ar netyčia apsimelavo, sulaukė labai greito departamento vadovės atsakymo – pozicijos nekeičiame, su medžiaga susipažinsime. Pozicijos nekeičiat, nesvarbu ką sako faktai ir įrodymai?

Taigi, apibendrinant, kaip gimsta melagienos? Tam reikia žmonių, kurie labai norėtų įtikinti kitus tuo, kuo jie patys tiki, ir tuo tikslu nevengtų šiek tiek pameluoti, pamanipuliuoti ir teiginius įvilkti į mokslinio patikimumo miglą (šiuo atveju – lobistai iš Australijos nori, kad bijotume kanapių ir jas laikytume daug žalingesnėmis, nei jos yra iš tiesų).

Taip pat melagienai būtina, kad būtų informacijos negebančių pasitikrinti žmonių, neturinčių kritinio mąstymo įgūdžių ir pakankamai žinių konkrečia tema, kurie melagių teiginius priimtų už gryną pinigą. Jei NTAKD būtų kompetentingi kanapių ekspertai, kažin ar jie būtų davę kelią melagienai. Jei patiklūs parazitinės informacijos vartotojai sumano ją paskleisti per socialinius tinklus ar netgi per nacionalinius portalus – vualia, melagiena ima plisti kaip virusas. Jei suklaidinti informacijos skleidėjai yra valstybės institucija, kuriai pavesta būti pasitikėjimo vertais ekspertais, melagiena įgauna nemažo atsparumo. Ją maskuoja pasitikėjimas melagieną paskleidusia institucija. Melagienos gyvenimą dar prailgina gynybinis institucijos elgesys, kritikos atmetimo reakcija, kokia buvo šįkart.

Kanapių, kaip ir tabako ar alkoholio vartojimas gali būti visuomenės sveikatos problema. Bet problemą reikia suvokti tokią, kokia ji yra, nepučiant jos melagienomis kaip kokio dūmų debesies. Tik tikslus problemos suvokimas leistų adekvačiai reaguoti ir priimti pamatuotus sveikatos politikos, taip pat baudžiamosios politikos sprendimus. Galiausiai, pagarba žmonėms turėtų neleisti jų kvailinti gąsdinant nebūtais dalykais, net ir siekiant galbūt gerų tikslų.

Įdomu, kad visai neseniai Jungtinės Karalystės švietimo sekretorius įtraukė melagienų atpažinimo ir kritinio mąstymo pamokas į pradinių ir vidurinių mokyklų programas. Idėja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Medžiagos pamokoms, kaip matome, būtų ne tik iš prorusiškų šaltinių.

Dr. Skirmantas Bikelis yra Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas