Girdi, va taip ir reikia! O tai mūsų lietuviukai nuolankiai klauso valdžios, tai juos ir skriaudžia.
Arba žavisi, kad Vokietijoje prekybos centrai sekmadieniais neveikia. Jie mano, kad vokiečiai todėl turtingi. Ha ha.
Užuot mokęsi iš prancūzų gaminti maistą, o iš vokiečių – statyti kelius, kurių nereikia lopyti kas šešis mėnesius, jie mokosi kvailų protestų, beprasmio nuosavybės niokojimo ir betikslio laisvos rinkos ribojimo.
Dabar lietuviai gavo naują durnumo pavyzdį, kuris juos sužavėjo keliais lygiais. Čia ir patyčios, ir socializmas, ir ekonominė bukaprotystė, ir dar, žinoma, paprasta ksenofobija, kuri būdinga ubagams, tinginiams ir nevykėliams. Šie žmones visad žino, kad dėl jų bėdų kaltas kažkas kitas.
Užuot mokęsi iš prancūzų gaminti maistą, o iš vokiečių – statyti kelius, kurių nereikia lopyti kas šešis mėnesius, jie mokosi kvailų protestų, beprasmio nuosavybės niokojimo ir betikslio laisvos rinkos ribojimo.
Ispanijoje, kur pasakiškas nedarbas (13%, o tarp jaunimo, čia to iki 30 metų, kuris Lietuvoje laimingiausias pasaulyje, Ispanijoje nedarbas siekia 35%, kas yra maždaug kaip Gazos ruože), Barselonos gyventojai sugalvojo, kaip pagerinti sau būtį.
Jie pradėjo turistus gatvėse laistyti vandeniu, mobinti ir tyčiotis organizuotose akcijose, kad turistai nešdintųsi lauk. Reikia pripažinti, čia net Go Vilnius kampanija su bomžais, šiukšlių konteineriais ir kitais šurajevais blanksta ir tyliai šlapinasi kamputyje ant miesto sienos.
Policija į šią akciją ramiai žiūrėjo, mat tai buvo „taikus protestas“.
Turistai Barselonoje, kurie tikrai nepratę jaustis kaip vargšai tadžikai gastarbaiteriai Rusijos provincijoje, kai mieste siautėja juodamarškiniai nacistai, be jokios abejonės, supras ir įsimins šią žinutę. Save gerbiantys žmonės nelenda ten, kur yra nelaukiami. Galų gale, Barselona turi keletą gražių pastatų (ir nuobodžiausią pasaulyje centrinį bulvarą La Rambla, įrengtą kišenvagių patogumui ir prikimštą prastų restoranų ir turistinio šlamšto parduotuvių), bet tai ne vienintelis įsimintinas miestas Europoje.
Kodėl barseloniškiai sugalvojo tokią beprotybę? Tikra varguolių logika: jie nusprendė, kad dėl turizmo labai sukilusios kainos, ir todėl patys miesto gyventojai nieko negali sau leisti. Todėl reikia turistus varyti lauk ir padaryti taip, kad jie negrįžtų, ir tada kainos turbūt sumažės – lygiai kaip lietuvių svajonėse apie tai, kaip reikia nustatyti maksimalias kainas maksimose ir ribas, iki kurios gali kilti kainos ikiukuose, ir tada jie pradės laimingai gyventi.
Niekam, žinoma, neateina į galvą paprasti skaičiavimai, kiek pinigų į Barseloną atveža turistai ir kiek turizmas sukuria darbo vietų, kurių ispanams (pakartosiu) su jų nedarbo lygiu tikrai neturėtų būti per daug.
Matote, nuo saulės ir tinginystės ištežę protai negali suvokti, kad problema yra ne sukilusios kainos, kurios yra tik sėkmės indikatorius. Problema yra tokia, kad ne viskas gyvenime yra prieinama visiems, ir jeigu tu Barselonoje gimei, tai dar nereiškia, kad ji visada bus tavo kišenei.
Įdomu, kaip reaguoja Ispanijos politikai, kurie yra tik liūdnas tos pačios dykaduonių ir tinginių bendruomenės atspindys. Jie ruošiasi kovoti su nuomos kontraktais, su privataus sektoriaus butų ir namų nuoma ir, manau, greitai pradės riboti nekilnojamojo turto pardavimą (ypač užsieniečiams – prisimenate, kaip Lietuvos žemvaldystės oligarchai irgi kovojo, kad žemės neparduotų užsieniečiams, kol patys visos pigiai nesupirko).
Matote, nuo saulės ir tinginystės ištežę protai negali suvokti, kad problema yra ne sukilusios kainos, kurios yra tik sėkmės indikatorius. Problema yra tokia, kad ne viskas gyvenime yra prieinama visiems, ir jeigu tu Barselonoje gimei, tai dar nereiškia, kad ji visada bus tavo kišenei. „Vietiniai nebegali sau leisti gyventi Barselonoje“, skundžiasi jie turistais, užuot skundęsi savo pačių pajamomis, per menkais uždarbiais, kurie yra jų nepakankamų įgūdžių ir žinių pasekmė.
Gruzijos (ne Sakartvelo) gyventojai, ypač Tbilisyje, labai skundžiasi, kad nuo karo Ukrainoje pradžios privažiavo labai daug pinigingų rusų ir todėl nuomos kainos sukilo fantastiškai, ir gruzinai nebegali gyventi Gruzijoje – nors patys apsisukę ima rusiškus pinigus ir džiaugiasi (o per rinkimus renka prorusiškas partijas). Pasirodo, turtingo turisto pinigai yra blogai tik tada, kai juos moka konkrečiai ne tau.
Jeigu žmonės pradeda ūdyti užsieniečius ir juos kaltinti dėl savo bėdų, šalyje yra prasti popieriai ir netrukus galima laukti spygliuotų vielų ir sargybinių bokštelių perimetre.
Lietuvoje tokie kliedesiai pažįstami jau nuo ankstyvos nepriklausomybės laikų. Pirma daugelis skųsdavosi, kad per didelės kainos Kuršių Nerijoje, nes atvažiuoja per daug vokiečių ir kainos optimizuotos jiems. Kai prasidėjo Druskininkų atgimimas, daugelis panosėje burbėdavo, kad labai jau daug tų žydų privažiuoja iš Izraelio, ir kainos taip sukilo, kad nebegali jau lietuviai pigiai nugarų pasikasyti. Ne tik užsieniečiai, dar ir žydai, visai blogai. Žmonės, kurie gyvena Vilniaus Senamiestyje, niršta dėl trumpalaikės nuomos butų, vis tie užsieniečiai privažiuoja, dar ir prakeikti lenkai su tais savo autobusais gatvėse, nėr ramaus gyvenimo, kainos kyla, ir nebegali studentas išsinuomuoti buto Bernardinų ar Savičiaus gatvėje, kaip galėdavo prieš keturiasdešimt metų.
Jeigu žmonės pradeda ūdyti užsieniečius ir juos kaltinti dėl savo bėdų, šalyje yra prasti popieriai ir netrukus galima laukti spygliuotų vielų ir sargybinių bokštelių perimetre. Kad Ispanija yra krizėje, niekas nesiginčija (jau nuo nekilnojamojo turto burbulo laikų šalis yra klinikinės mirties būklėje ir niekaip neišsikapsto). Lietuvai, kuri seniai aplenkė Ispaniją beveik visais įmanomais ekonomikos rodikliais, reikia įdėmiai žiūrėti į tokias šalis-nevykėles ir kruopščiai mokytis, kaip nereikia elgtis.