Dronas buvo deaktyvuotas ir dabar yra nuodugniai tiriamas.
Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadovybė teigia, kad dronas buvo pastebėtas nuo pat pirmos akimirkos, kai jis įskrido į Latvijos teritoriją.
Viso incidento metu Latvijos gynybos pajėgos stebėjo padėtį ir bendradarbiavo su NATO partnerėmis.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas per spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė, kad Latvija, reaguodama į Rėzeknės regione numuštą į Rusijos droną, jau stiprina savo rytinės sienos oro gynybą.
„Sprogstamoji galvutė įstrigo pusės metro gylyje po žeme ir buvo neutralizuota vietoje, išvengiant detonavimo“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Leonidas Kalninis.
Tai „leido mūsų karinės žvalgybos pareigūnams surinkti visas drono nuolaužas ir liekanas tolesniam tyrimui, kurio detalėmis bus pasidalinta su visais mūsų NATO partneriais“, – sakė jis.
Dėl vykstančio tyrimo generolas nepatikslino, kaip ir kada dronas buvo deaktyvuotas.
Latvijos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Viesturas Masulis sakė, kad „dronas nebuvo nukreiptas į karinį taikinį mūsų šalyje. Jis tarsi nusklendė į Latviją“.
„Mūsų oro gynyba pastebėjo droną, kai jis dar buvo giliai Baltarusijos oro erdvėje, todėl turėjome laiko sureaguoti“, – sakė jis per brifingą.
Gynybos ministras A. Sprudas sakė, kad kariuomenė jau buvo pasiuntusi papildomus mobiliuosius priešlėktuvinius dalinius į Latvijos pasienį.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius jau sekmadienį pastebėjo, kad prie rytinių NATO sienų padaugėjo oro erdvės pažeidimų.
Rumunija sekmadienį pranešė, kad naktį į jos oro erdvę įskrido Rusijos dronas, skirtas Ukrainos civilinei infrastruktūrai atakuoti.
NATO narė Lenkija taip pat užfiksavo mažiausiai du atvejus, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos raketos a
Kaip skelbta anksčiau, turimais Latvijos kariuomenės duomenimis, Rusijos karinis bepilotis orlaivis į šalies oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad dronas į Latvijos oro erdvę įskrido ankstų šeštadienio rytą ir buvo nedelsiant pastebėtas. Tyrimas vis dar tęsiamas, nors pirminiai ekspertų duomenys rodo, kad dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
„Įvertinome ir stebėjome situaciją, kiek ji pavojinga, ar gali kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė L. Kalninis, pridurdamas, kad sprendimas buvo priimtas pagal Latvijos Nacionalinės ginkluotųjų pajėgų (LNGP) ir NATO valstybių narių patvirtintą procedūrą.
Lenkijos gynybos ministras paragino vieningai reaguoti į Rusijos dronų įsiveržimus
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį sakė, kad incidentai, kai šalių oro erdvę pažeidžia Rusijos raketos ir dronai, rodo, kokia „rimta ir pavojinga“ yra padėtis. Politiko teigimu, NATO sąjungininkės diskutuoja apie bendrą atsaką į panašias situacijas, tačiau jokių išvadų dar nepadarė.
„Taisyklės yra tikslios, kai kalbama apie tai, kada tokie ginklai gali būti numušti“, – per spaudos konferenciją pietrytiniame Tarnuvo mieste sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Jis pareiškė, kad Lenkija gali reaguoti į Rusijos ginklus, pažeidžiančius šalies oro erdvę, tačiau, kaip taiki šalis, turi laikytis tam tikrų kriterijų. Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, Varšuva turi ginkluotis ir rengtis, įsigydama geriausias oro gynybos sistemas.
Ministro pareiškimas buvo paskelbtas Lenkijai pakartotinai pakėlus į orą naikintuvus F-16, kai šalies oro erdvę pažeidė Rusijos raketos ir dronai.
Rusijos drono įsiveržimas į Rumunijos dangų per atakas prieš Ukrainą buvo tik praeities įvykių pasikartojimas. Nuo tada, kai Kremlius pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Bukareštas pranešė apie daugybę atvejų, kai Rumunijos teritorijoje palei Dunojaus upę nukrito Rusijos dronų nuolaužos. Tačiau toks incidentas Latvijoje iki šiol neturėjo precedento.
Nausėda incidentą Latvijoje vadina pavojaus signalu
Savaitgalį Latvijoje nukritus Rusijos kariniam dronui, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad dėl kolektyvinio reagavimo tokių incidentų atveju derėtų inicijuoti diskusiją NATO lygmeniu. Kaip pabrėžė jis, oro gynybos stiprinimui turi būti skirtas ypatingas dėmesys.
„Savaitgalį Latvijoje nukritęs rusų dronas yra dar vienas pavojaus signalas, raginantis NATO sąjungininkus imtis aktyvesnių veiksmų, apsaugant savo oro erdvę. Privalome efektyviai įgyvendinti NATO rotacinį oro gynybos modelį, dėl kurio buvo sutarta viršūnių susitikime Vilniuje“, – pirmadienį vykusioje bendroje Lietuvos ir Albanijos vadovų spaudos konferencijoje akcentavo G. Nausėda.
„Taip pat NATO lygiu turime svarstyti ir visus kitus būdus stiprinti oro gynybą, galimą kolektyvinį reagavimą į panašius incidentus“, – pridūrė jis.