Kad ir kokiai politinio spektro vietai priklausytų jų pažiūros, dauguma Moldovos gyventojų nori didesnių atlyginimų ir geresnės gyvenimo kokybės, tačiau nuomonės išsiskiria dėl to, ar prisijugimas prie ES užtikrins šviesią ateitį, kurią žada šio žingsnio šalininkai.
Vieni nusiteikę skeptiškai, kad narystė ES padės pasiekti pokyčių. Antri siekia palaikyti draugiškus santykius su Rusija.
„Nieko gero“, – atsakė vienas vyras Moldovos sostinėje Kišiniove, kai „Euronews“ paklausė, ko jis tikisi.
„Per visus šiuos metus jie nieko nenuveikė. Keliai visiškai sugriuvę. Kol kas nemačiau, jog kas nors gerai dirbtų, nei dabartiniai [politikai], nei kiti. Neturiu jokių vilčių dėl ateities“, – sakė jis.
Tačiau kiti įsitikinę, kad narystė ES pakels pragyvenimo lygį ir padidins atlyginimus – būtent tai daugelį jaunų žmonių paskatino išvykti iš šalies ir ieškoti geresnio gyvenimo kitur.
„Mes visi tikimės, kad jaunimas grįš į savo šalį, tikimės pokyčių į gerąją pusę čia, mūsų šalyje, kad galėsime čia kartu su savo vaikais kurti ateitį“, – teigė kitas rinkėjas.
„Geriau integruokimės, geriau vystykimės, padidinkime atlyginimus Moldovoje ir padarykime viską, kas įmanoma, dėl mūsų jaunimo“, – sakė kitas.
Stagnacijos pabaiga?
Šiuo metu Moldovoje minimalus darbo užmokestis siekia 5 tūkst. lėjų (261 eurą) per mėnesį ir yra vienas mažiausių Europoje.
Neseniai nepriklausomo tyrimų centro „Idis Viitorul“ atlikta analizė parodė, kad per pastaruosius ketverius metus iš šalies išvyko rekordinis skaičius – daugiau kaip 200 tūkst. – moldavų.
Duomenys taip pat rodo, kad daugiau kaip 40 proc. užsienyje gyvenančių moldavų yra 30–44 metų amžiaus, ir manoma, kad iki 2030 metų užsienyje gimusių moldavų skaičius taps didesnis nei gimusiųjų savo tėvynėje.
„Šis referendumas mums, Moldovos piliečiams, iš tiesų turi egzistencinę reikšmę, nes jis nulems civilizacinį pasirinkimą mūsų valstybei ir Moldovos visuomenei“, – sakė politikos analitikas Anatolis Taranu.
„Ar mes iš tikrųjų būsime europiečiai ta prasme, kad jungsimės prie Europos civilizacijos, ar ir toliau liksime sovietais ir priklausysime civilizacijai, kuri nuėjo į istoriją.“
Apklausos rodo, kad narystę ES remia maždaug 60 proc. Moldovos gyventojų.
Rusijos kišimasis į referendumą
Kad referendumo rezultatai būtų laikomi galiojančiais, jame turi dalyvauti 33 proc. rinkėjų, o tai reiškia, kad daugelis Rusijos remiamų kampanijų daugiausia dėmesio skyrė rinkėjų demobilizacijai.
Anksčiau šį mėnesį Moldovos valdžia įspėjo, kad siekiant nupirkti ES priešiškus balsus, tiesiai į 130 tūkst. Moldovos gyventojų sąskaitas buvo pervesta apie 14 mln. eurų Rusijos lėšų.
Prorusiškas oligarchas Ilanas Šoras, garsėjantis kaip Kremliaus slaptų operacijų Moldovoje iniciatorius, taip pat viešai siūlė pinigų už balsus prieš integraciją į ES.
Kišiniovas skaičiuoja, kad Rusija iš viso išleido iki 100 mln. eurų, kad pakenktų rinkimų procesui. Tam buvo pasitelktos koordinuotos dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama užgniaužti arba pakreipti balsavimą tinkama linkme.
Ketvirtadienį Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas patarė rinkėjams išlikti budriems.
„Pastaruoju metu suintensyvėjo iš išorės kontroliuojamų nusikalstamų grupuočių bandymai destabilizuoti padėtį“, – sakė jis.
„Nuo jūsų, brangūs piliečiai, priklauso, ar sustabdysite polimą prieš demokratiją. Sekmadienį jūs spręsite: ar mes grįžtame į praeitį, vieni, be išteklių vystymuisi, pažeidžiami iššūkių, ar žengiame į ateitį, į civilizuotų šalių šeimą?“
