Trečiadienį Ukrainos kariuomenė patvirtino savo pasitraukimą iš Vuhledaro, pažymėdama, kad Rusijai pavyko atsiųsti į flangus pastiprinimą, todėl kilo „apsupties grėsmė“. Sprendimas pasitraukti, pasak ukrainiečių, buvo priimtas „siekiant išsaugoti personalą ir karinę įrangą“, rašo CNN.
Pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – užimti visą rytinį Donbaso regioną. Šiais metais Rusija vis užtikrinčiau įsitvirtino Ukrainos rytuose, o pastarasis pralaimėjimas įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sugrįžta iš susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu – taip ir nepasiekęs, kad būtų įvykdyti jo esminiai reikalavimai.
Vuhledaras – miestas, pastatytas aplink anglių kasyklą (jo pavadinimas kilęs iš ukrainietiško žodžio „anglis“), yra maždaug už 50 kilometrų į pietus nuo Pokrovsko, pastaraisiais mėnesiais laikomo pagrindiniu Rusijos puolimo tašku rytuose.
Nors Vuhledaras nėra toks didelis transporto ir logistikos centras kaip Pokrovskas, dėl įtvirtinimų jis buvo laikomas svarbiu bastionu Ukrainos rytinio ir pietinio frontų sankirtoje. Vienas žymus Rusijos karo tinklaraštininkas Borisas Rožinas pažymi, kad dėl to pergalė tapo „operatyvinė, jei ne operatyvinė-strateginė“.
„Faktas tas, kad šis „balkonas“ [užuomina į geografinę Vuhledaro poziciją], esantis Zaporižios ir Donecko frontų sankirtoje, kėlė nuolatinę grėsmę kariams, dengusiems Mariupolio prieigas“, – teigia jis, turėdamas omenyje pietinį Ukrainos miestą, nuo 2022 m. esantį Rusijos rankose.
Kaip ir Avdijivka, kitas strateginis rytinis miestas, kritęs vasario mėnesį, Vuhledaras tapo ne Rusijos strateginio meistriškumo, o brutalios jėgos auka.
Dvejus metus Ukraina ten laikė didžiules gynybines pajėgas, nes Rusija jau kelis kartus nesėkmingai bandė užimti miestą.
Dar vienas smūgis Ukrainai
Tai, jog Rusija sugebėjo sutelkti pakankamai rezervų, kad apsuptų miestą, rodo, kad ji vis dar turi žmonių pranašumą net ir praėjus keturiems mėnesiams po Ukrainos mobilizacijos įstatymo įsigaliojimo.
„Užtikrintai sakiau, jog reikia būti mulkiu, kad leistum apsupti mūsų vaikinus, bet kažkas tai padarė“, – „Telegram“ rašė ukrainiečių karys ir tinklaraštininkas Stanislavas Buniatovas.
Jis teigė, kad kariai galiausiai mažomis grupelėmis pasitraukė iš Vuhledaro, pakeliui patirdami rusų dronų apšaudymą, o sužeistieji buvo palikti „nušauti priešui“.
Ši netektis bus aštriai jaučiama Kyjive.
Ji įvyko praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai Ukraina išplėtė mūšio lauką į Rusijos Kursko sritį – tas žingsnis buvo skirtas sušvelninti spaudimą kituose frontuose ir pastūmėti persvarą į Ukrainos pusę po to, kai Rusija visą pavasarį ir vasarą skverbėsi į rytus ir atidarė naują frontą šiaurinėje Charkivo srityje.
Tai, kad buvo užimtas Vuhledaras, vargu ar pakeis Ukrainos karo su Rusija eigą. Tačiau šis praradimas atskleidžia sunkėjančią Kyjivo padėtį, o prie to iš dalies prisidėjo ir griežta Vakarų pozicija, remdamasi kariais ir analitikais rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
Vuhledaro kritimas – Ukrainos situacijos mikrokosmosas šiame beveik trejus metus trunkančio karo skyriuje. Jis atspindi JAV atsisakymą suteikti Ukrainai leidimą smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje, neleidžiant Kyjivui sumažinti Maskvos pajėgumų. Tuo tarpu Rusijos dominavimas danguje jai leidžia kurti ir tobulinti viską niokojančias skraidančias bombas, į kurias Ukraina neturi efektyvaus atsako, o prieštaringai vertinama mobilizacija nepadėjo sukurti naujos Ukrainos karių klasės, kuri galėtų išlaikyti liniją.
Ukrainiečių pasitraukimas iš miesto įvyko po ilgai laukto praėjusios savaitės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito JAV. Joe Bideno administracija atmetė Kyjivo prašymą leisti naudoti ATACMS sistemas prieš Rusijos aerodromus ir kitus svarbius objektus, o V. Zelenskio „pergalės planą“ kai kurie politikai atmetė kaip pageidavimų sąrašą, o ne veiksmų planą.
Tuo tarpu Rusijos naikintuvai ir toliau mėtė bombas ant Vuhledaro, priversdami ukrainiečius atsitraukti, teigė ten buvę kariai.
„(Rusų) pagrindinė taktika buvo apsupti mus iš flangų, ir jie tai darė nepertraukiamai šešis ar septynis mėnesius, nuolat vykdydami oro atakas – dėl šios taktikos jiems pavyko išeikvoti mūsų resursus, nes mes neturime tiek, kiek turi jie“, – pasakojo Arsenijus Prylipka, 72-osios brigados, gynusios Vuhledarą nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, spaudos tarnybos vadovas.
Kova už Vuhledarą
Po dvejus metus trukusių nesėkmingų bandymų užimti Vuhledarą Rusijos pajėgos šių metų pradžioje pakeitė taktiką. Prieš karą mieste gyvenusi 14 tūkst. žmonių populiacija per mūšių įkarštį sumažėjo iki nepilno 100.
Rusijos kariai pradėjo rengti sudėtingas atakas iš šiaurinio ir pietinio flangų, pasitelkdami pranašesnius elektroninės karybos pajėgumus ir pėstininkus ant motociklų, artilerijos ugnį, dronus bei skraidančias bombas. Maskva patyrė didelių nuostolių.
Ukrainiečiai spaudžia JAV, kad ši sušvelnintų apribojimus vakarietiškų ginklų naudojimui prieš taikinius Rusijos gilumoje. Įstatymų leidėjai sakė, kad jau prieš kelis mėnesius tikėjosi žalios šviesos iš JAV, tačiau jos taip ir nesulaukė: Bideno administracija daryti kokias nors nuolaidas šiuo klausimu atsisakė.
Tai reiškia, kad Rusijos vadovavimo ir kontrolės centrai, logistikos centrai ir aerodromai, iš kurių Rusijos naikintuvai gabena mirtinas skraidančias bombas, Ukrainos pajėgoms lieka nepasiekiami.
Rusija vidutiniškai per dieną paleidžia apie 120 skraidančių bombų, per mėnesį – apie 3000 bombų. Šios bombos yra sovietmečio ginklai, patobulinti navigacine technologija.
„Mes negalime pakeisti dinamikos, o rusai mus spaudžia“, – teigė Pavelas Narožnyj, pelno nesiekiančios organizacijos „Reaktyvinis paštas“, aprūpinančios karius atsarginėmis artilerijos dalimis, įkūrėjas.
Mėnesiai nesiliaujančių atakų galiausiai pakirto Ukrainos gynybą.
Po dvejų intensyvios kovos metų 72-oji brigada (kuri dėl mūšių intensyvumo ir Ukrainos kariuomenės lyderių taip ir nepaskelbtos demobilizacijos strategijos niekada nebuvo rotuojama) pasitraukė iš teritorijos, kurią ginant žuvo daugelis jos karių.
Vuhledaras buvo gynybinė tvirtovė, miestas-fortas, įsikūręs ant kalvos, apsuptas atvirų laukų ir esantis šalia dviejų pagrindinių kelių. Iš ten ukrainiečių kariai galėjo gerai matyti artėjančias rusų pajėgas ir koordinuoti kontrpuolimus. Dabar šį pranašumą turi Rusijos pajėgos.
Nors taktiškai Vuhledaras reikšmingas, jis nėra itin svarbus Kyjivo logistikos centras, o Rusijos pajėgos jau prieš užimdamos miestą kontroliavo didžiąją dalį pagrindinių per jį einančių kelių, teigė JAV įsikūręs Karo studijų institutas. Ukrainos prieigos prie kitų svarbių tiekimo linijų išlieka nepažeistos.
Kelias į Pokrovską
Vuhledaro užėmimas – dalis Maskvos strategijos užimti logistikos centrą Pokrovską, esantį vos už 30 km į šiaurę. Jo užėmimas kritiškai pakenktų Ukrainos gynybai.
Kitas Rusijos pajėgų žingsnis bus išstumti ukrainiečius iš netoliese esančio Kurachovės miesto.
„Jie tarpusavyje susiję, ir priešas negalės įžengti į Pokrovską ar prie jo prisiartinti, jei nesugebės išstumti mūsų kariuomenės iš Kurachovės, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko. – Priešingu atveju (rusai) atidengtų savo flangus ir gautų rimtą smūgį į šoną.“
„Kita vertus, priešas supranta, kad jei neužims Kurachovės, negalės rimčiau pakreipti įvykių eigos aplink Vuhledarą“, – pridūrė jis.
