Tuo tarpu jo nauda niekam neturėtų kelti abejonių. Aktyviai naudojant dviračius mieste sumažėja transporto kamščiai ir oro tarša, taupomi energetiniai ištekliai ir teigiamai veikiama žmogaus sveikata. Racionaliai ir reguliariai važiuojant dviračiu gerėja širdies veikla. Dėl to stiprėja sveikata ir ilgėja žmogaus amžius, tausojami kojų sąnariai ir teigiamai veikiamos kitos organizmo sistemos ir funkcijos, pirmiausia – emocijos.
Ar pritrūkot asfalto?
Mes, sostinės dviratininkai, kreipiamės į Jus dėl labai prastos dviračių takų būklės mūsų mieste. Pirmiausia – apie dviračių tako (atsiprašome, šuntakio) Santariškės-Žalieji Ežerai-Europos parkas būklę.
Šis takas, kuriuo labai daug dviratininkų važiuoja į Balsio ežero paplūdimį ir Europos parką, neatitinka jokių standartų ar reikalavimų, kuriais vadovaujamasi, tiesiant dviračių takus. Jau 15 metų vargstame. Kai kurie dviratininkai, neapsikęsdami vargingo važiavimo tokiu prastu taku, rizikuoja pakliūti po automobilio ratais ir drįsta važiuoti Žaliųjų Ežerų gatve, nors eismas čia labai intensyvus.
Ne kartą buvo kreiptasi į Jus, rašoma spaudoje ir portaluose, tačiau viskas veltui. Matyt, Jums dviratininkai ir dviračių transportas, kuris pagerintų sostinės orą ir sumažintų kamščius mieste, nelabai terūpi.
Nežinome, kas tą „taką“ projektavo ir tiesė. Matyt tie, kurie neturi žalio supratimo apie dviračių takus ir techninius reikalavimus tiems takams. Tai buvo daroma dar tais laikais, kuomet miestui vadovavo ponas Artūras Zuokas. Jau prabėgo 15 metų, o takas iki šiol neužbaigtas.
Pačioje pradžioje (apie 1 kilometrą iki Verkių dvaro) takas puikus, atitinka visus reikalavimus. Jis net padalintas balta juosta į dvi dalis: pėstiesiems ir dviratininkams. Tačiau vos tik takas įneria į Verkių mišką, staiga, tarsi mostelėjus burtininko lazdele, dingsta asfalto danga. Matyt, pritrūko asfalto, arba jį kas nors pavogė ir panaudojo savo kiemui išasfaltuoti.
Kam pateikti sąskaitą dėl sveikatos?
Pateikiame trumpą šio šuntakio charakteristiką. Drėgnuoju laikotarpiu čia telkšo balos, kurios greitai virsta purvo voniomis, o sausuoju periodu tenka kvėpuoti dulkėmis. Šios vasaros liūtys vietomis „išgraviravo“ jau ir taip nelygų tako paviršių. Atsirado rėvos, kurios kelia pavojų dviratininkams, ypač mažiesiems. Tako paviršius nusėtas akmenimis ir skalda, dėl to vibracija labai vargina dviratininko rankas.
Važiavimas dviračiu tampa panašus į darbą su kokiu nors vibruojančiu, pavojingu žmogaus sveikatai, aparatu. Dėl to per ilgesnį laiką toks „sportas“ gali ne sveikatą pagerinti, o padovanoti rankų riešų sąnarių vibracinę ligą. Tą faktą galiu patvirtinti iš savo asmeninės praktikos. Per tuos pusantro dešimtmečio jau nuvažiavau daugiau nei 90 tūkst. kilometrų ir turiu pripažinti, kad, tikrai skauda rankų riešo sąnarius. Kam reikės pateikti sąskaitą už dviratininkų sužalotą sveikatą – Vilniaus miesto savivaldybei ar tako tiesėjams?
Dėl to, kad takas deramai neišprofiliuotas, po lietaus vietomis telkšo balos, o vėliau vanduo išgaruoja ir susidaro purvo vonios. Įkalnėse ir nuokalnėse po liūčių nutekėdamas vanduo suformuodavo gilias rėvas. Dėl to pernai vasarą kažkokie gudruoliai įkalnėse ir nuokalnėse pripylė skaldos, todėl šie ruožai tinka važiuoti traktoriumi ar sunkvežimiu, bet ne dviračiu.
Galima įsivaizduoti, kaip malonu važiuoti į kalną ar į pakalnę tokia nestabilia danga ne tik suaugusiems, bet ir mažiems vaikučiams? Tačiau gamta iš tokių remontininkų pasityčiojo. Po pastarųjų liūčių ir skalda neatlaikė. Atsirado gilios rėvos. Dėl to važiuoti į pakalnę labai pavojinga. Galima ir sprandą nusisukti. Ekstremalams gal ir tinka toks „takas“, o ką daryti eiliniams dviratininkams?
Tokia tako danga greitai „suėda“ dviračio padangas, kurias tenka keisti vos ne kiekvienais metais. Labai dažnai padangos praduriamos, nes tokiame paviršiuje neįmanoma ant žemės pastebėti aštrių daiktų. Takas skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Kadangi jis nepadalintas skiriamąja juosta į dvi dalis, vienų ir kitų judėjimas vyksta chaotiškai. Kai kada įtraukiamos ir emocijos.
Naujos žabangos dviratininkams
Ties tako susikirtimu su Gulbinėlių gatve tiesėjai dar sugalvojo pasityčioti iš dviratininkų. Jie įrengė jiems specialias žabangas. Matyt tam, kad dviratininkai neišvažiuotų į gatvę dideliu greičiu važiuodami nuo kalno. Tačiau žabangos įrengtos ne tik važiuojantiems nuo kalno, bet ir tiems, kurie važiuoja įkalnėn!
Kuomet dviratininkų srautas būna didelis, reikia sustoti ir laukti, kol praleidi priešinga kryptimi važiuojančius dviratininkus. Ypač sunku pro tuos kreivus vartus važiuoti mažiesiems dviratininkams. Susidaro toks vaizdas, kad mes vis dar gyvename „Gyvulių ūkyje“, todėl niekaip negalime atsikratyti užtvarų, nors iš to ūkio jau prieš 30 metų išsivadavome. Tokia veikla puikiai charakterizuoja tiesėjų mąstymą.
O ar ne paprasčiau, pigiau ir racionaliau būtų buvę Gulbinėlių gatvėje pastatyti ženklą automobiliams „STOP“? Kodėl jie turi išlėkti į Žaliųjų ežerų gatvę dideliu greičiu, kai Gulbinėlių gatvėje greitis ribojamas (40 km/val.), gal tada geriau būtų tokias žabangas įrengti automobilių vairuotojams?
Civilizuotame Vakarų pasaulyje, kur ne kartą teko važinėti dviračiu, visur yra ženklai, žymėjimai, pirmumo teisės ir kiti civilizuoti dviračių eismą reguliuojantys ženklai, o pas mus viskas atvirkščiai – čia statomos užtvaros. Imkime ir įrenkime žabangas – kliūtį, į kurią tamsiu paros metu žmogus, kuris nepažįsta vietovės, atsitrenkia ir susižaloja.
Pažvelkite į kitus pavyzdžius
Asfalto dangai lėšų nebuvo, o didžiuliams akmenims, kurie žymi kilometrus, išgraviruoti ir atvežti jų užteko. Užteko lėšų ir metalinėms rodyklėms, kurios nurodo, kad čia yra „Žal. ežerų takas“.
Žiemą takas nevalomas, dėl to važiuoti juo (išskyrus šią besniegę žiemą), tada negalima. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Zita Spruogienė teigia: „Dviračių takas yra Pavilnių ir Verkių parko teritorijoje. Jo priežiūra turi pasirūpinti parko direkcija.“
Keista logika: dviračių takas yra Vilniaus miesto ribose, o juo rūpintis (valyti) privalo miško parko direkcija, kuri tam neturi nei lėšų, nei įrengimų? Dėl to niekas juo ir nesirūpina. Netvarko vandens išgraužtų rėvų ir nekarpo medžių, kurie ties Verkiais čaižo dviratininkų veidus ir blogina matomumą. Rusų kalboje yra neverčiami į lietuvių kalbą posakiai: „Tugodumajuščije“ ir „Bezdarnosti“. Šios sentencijos puikiai tinka apibūdinti tiems, kurie įsisavino lėšas, skirtas šio tako tiesimui.
Gerbiamas Mere, nejaugi Jūs nesuvokiate, kad toks takas daro gėdą mūsų sostinei? Prieš kurį laiką dar atvažiuodavo dviratininkai iš Vokietijos. Kuomet jie grįžo iš Europos parko, kartą teko su jais pasikalbėti. Vokiečiai buvo nustebę, kad Lietuvos sostinėje tokie baisūs dviračių takai. Dabar jie čia jau neatvažiuoja. Matyt, informacija apie Vilniaus dviračių takų „kokybę“ greitai ten išplito.
Dabar daug vokiečių dviratininkų sutinkame pajūryje, kuomet ten atostogaujame. Jie ten mielai važiuoja, nes puikūs takai. Klaipėdoje dviratininkais rūpinamasi, nes suprantama, kad tai puikus, sveikatai labai naudingas poilsis ir sportas.Tokio plataus ir tvarkingo dviračių tako, koks yra Girulių miške, visi gali tik pavydėti.
Neringos meras Darius Jasaitis taip pat žadėjo visai suirusį dviračių taką Neringoje suremontuoti iki 2025 metų! Tačiau jis surado kitą genialią išeitį – taką prižiūrėti patikėjimo teisę perdavė Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (LAKD). Gal jo pavyzdžiu reikėtų pasekti ir vilniečiams?
Mere, pabandykite pats
Gerbiamas Mere. Eina Jūsų antra kadencija. Gal nors dabar išgirsite dviratininkų balsą ir susirūpinsite pagrindinio Vilniaus dviratininkų tako problemomis? Juk gyvename ne Zimbabvėje, ar devynioliktame šimtmetyje, o XXI šimtmečio Vilniuje – Lietuvos, Europos Sąjungos narės, sostinėje.
Šiais metais Lietuvos vyriausybė iš 150 milijonų eurų, skirtų valstybinės ir vietinės reikšmės infrastruktūrai pagerinti, 14,7 milijono skyrė dviračių ir pėsčiųjų takams. Tikimės, kad dalis šių lėšų bus panaudotos įrengiant normalų, atitinkantį techninius reikalavimus dviračių taką: Santariškės – Europos parkas – vieną iš svarbiausių, dviratininkų mėgstamiausių Vilniaus miesto dviračių takų.
Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra labai daug naujakurių, kurie sodų namelius transformavo į gyvenamuosius namus. Kiekvieną rytą ir vakarą Žaliųjų ežerų gatve vyksta intensyvus automobilių eismas. Įrengus normalų dviračių taką, šis srautas gerokai sumažėtų, nes daugelis vairuotojų persėstų ant dviračių. Visiems būtų nauda: taptų švaresnis miesto oras ir pagerėtų miestiečių sveikata.
Gerbiamas Mere, gal nusileiskite iš dangoraižio aukštybių ant žemės, sėskite ant dviračio ir pravažiuokite šiuo taku? Įsitikinsite, jog visa kas čia parašyta – tiesa.
***
Teritorijoje leidžiamos tik birios medžiagos
Vilniaus miesto savivaldybės Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Anton Nikitin atsakė į profesoriaus laišką. Pasak jo, tako pagerinti negalima dėl trapios miško ekosistemos.
„Minimas Žaliųjų ežerų takas savo funkcija dviračių takų tinkle yra rekreacinės paskirties takas, besidriekiantis per Verkių regioninio parko, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio ir valstybinio miško (Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio Verkių girininkija) teritoriją ir kuriam galioja šiose teritorijose taikomi griežti aplinkosauginiai apribojimai.
Būtent dėl šios priežasties šioje teritorijoje leidžiamas tik birių medžiagų tako įrengimas, kadangi kokybiškos asfalto dangos įrengimui reikalingi atlikti atitinkami žemės kasimo darbai, kurie reikštų intervenciją į trapią miško ekosistemą (didelė tikimybė pažeisti šalia esančių ilgamečių medžių šaknyną), ir kuri yra draudžiama Valstybinės miškų tarnybos.
Dėl esamos dangos tvarkymo po lietaus – danga nėra atspari lietui, išplaunama ypač po stipresnio lietaus, tačiau stengiamasi reaguoti ir pašalinti susidariusias išplovas kiek įmanoma greičiau, išsausėjus dangai, kad galėtų privažiuoti aptarnaujantis transportas, atvežta reikalinga atstatymo technika bei medžiagos.
Susikirtimo su Gulbinėlių g. vieta – saugumo sprendimas likęs nuo dviračių tako įrengimo laikų. Tuo metu buvo kitas supratimas ir reikalavimai saugumui. Spręsime dėl senojo saugumo sprendinio panaikinimo ir draugiškesnių dviračių judėjimui saugumo priemonių įrengimo.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu vyksta dviračių ir pėsčiųjų tako Gulbinų, Žaliųjų ežerų ir Europos parko gatvių atkarpose projektavimas. Tikimės, kad tako įrengimo darbai prasidės jau kitąmet ir susisiekimas su Europos parku taps žymiai sklandesnis bei kokybiškesnis.
Be viso to, per 2020 m. planuojama nuteisti apie 20 km naujų dviračių ir pėsčiųjų takų ar jų jungčių. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į dviračių ir dalies pėsčiųjų infrastruktūros gerinimą šiemet sieks apie 6,5 mln. eurų biudžeto lėšų“, – sakė jis.