Ir metai kaip tyčia drakono,
Bet tai gal nebūtų svarbiausia,
Gal, žmonės, pasukim į šoną,
Išmirusių majų paklausę

Pasukim tolyn nuo bedugnės,
Užteks ant jos krašto stovėti,
Nes jeigu pasieksim jos dugną,
Nebus net su kuo pakalbėti

Tad keiskimės žmonės, kol galim,
Kol žemė dar sukas ir sukas,
Ateiti pavasaris gali,
Apsivertė guoly barsukas