Apie situaciją M. Lietuvio gatvėje „Delfi“ pranešė skaitytojas Tomas. Jis pasakoja, kad gyventojai ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl pėsčiųjų perėjos įrengimo, tačiau visą laiką sulaukdavo formalaus atsakymo, esą perėja neįrengta, nes abipus gatvės turi būti pėsčiųjų eismo infrastruktūros tęsiniai: šaligatviai, pėsčiųjų takai ar pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat vieta turi būti apšviesta bendruoju gatvės ar kryptiniu pėsčiųjų perėjos apšvietimu.
„Eismo intensyvumas M. Lietuvio gatve primena mini Geležinio Vilko gatvę. Tai yra vakarinio aplinkelio jungtis su Geležinio Vilko gatve – Molėtų plentu. O artimiausios perėjos yra už kilometro ir daugiau. Tad rytais ir popiet moksleiviai, dėl kurių, tikriausiai, didžiausias rūpestis, taip pat ir suaugusieji, turi kirsti nepaženklintose, o pagal taisykles tikriausiai ir neleistinose vietose. Visi kiti ženklai man, kaip vairuotojui, atrodo sudėlioti tvarkingai ir net greičio mažinimo kalneliai sužymėti tiek ženklais, tiek kelio ženklinimu, tad kodėl iki šiol nėra perėjas žyminčių ženklų, loginio paaiškinimo nerandu“, – dėsto Tomas.
Pasak jo, gyventojams pikta, kad savivaldybė, besirūpindama siauros gyventojų grupės interesais, šalia esančiame prabangesniame kvartale B. Krivicko g. išasfaltavo kelią per miškelį į Fabijoniškes, suorganizavo pilnaverčius šaligatvius, apšvietimą ir greitį mažinančius kalnelius.
„Suorganizavo vienpusį eismą, kas apsunkina Bajorų gyventojų susisiekimą su Fabijoniškėse esančiais darželiais, mokyklomis ir kitomis įstaigomis. Paženklino gatvę gyvenamosios teritorijos ženklu, kas reiškia 20 km/h greitį. Negana to, dar pastatė ir greičio fiksavimo įrenginius. Stacionarių greičio matavimo priemonių gyvenamojoje zonoje tikriausiai dar nesu matęs. Kas realiai atrodo stipriai perdėtas rūpestis vienos gatvelės gyventojų interesais, kai šalia visas rajonas kenčia dėl elementarių eismo saugumo didinimo priemonių, tokių kaip perėjų, nebuvimo“, – pasakoja vilnietis.
Jis teigia, kad greičio fiksavimo priemonės M. Lietuvio gatvėje būtų kur kas naudingesnės, nes nors čia greitis ribojamas iki 30 km/h, ženklų nurodymų esą retas laikosi, o kai kurie šia gatve pralekia 50–60 km/h, o kartais – net 90 km/h.
„Šiame kontekste kvailai keistos lentelės–ženklai „ir čia tvarko“ „o naktį negalima?“ Blemba ar tikrai keistas jumoro jausmas, išbarstytas ant raudonų lentelių po visą Vilnių, svarbiau už perėjos ženklus ten, kur jie būtini?“ – teiraujasi Tomas.
Savivaldybė: sankryža bus modernizuota
„Delfi“ atsiųstame Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko komentare pabrėžiama, kad Mykolo Lietuvio gatvėje šiuo metu yra įrengi šeši greičio mažinimo kalneliai, jie įrengti ties gatvės vingiais ir sankryžomis su kitomis gatvėmis. Tuo metu pėsčiųjų perėja atsirasti gali kitais metais.
„M. Lietuvio ir Vandenio gatvių sankryža yra įtraukta į kitąmet planuojamų modernizuoti ir pertvarkyti pėsčiųjų perėjų sąrašą. Užtikrinant maksimalų dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą, bus įrengtas kryptinis gatvės apšvietimas, taikomos kitos inžinerinės priemonės. Vėliau planuojama rengti statybos projektą, pagal kurį būtų įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai abipus M. Lietuvio gatvės, šviesoforais valdomos sankryžos ir perėjos“, – teigia G. Grubinskas.
Anot jo, gyventojų iniciatyva ties Mykolo Lietuvio ir Vandenio gatvių sankryža nudažytos linijos ant asfalto dangos neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nėra šviesą atspindinčios tamsiuoju paros metu, taip pat nėra perėjas žyminčių kelio ženklų, todėl tokia perėja nėra saugi.
„Tokia savadarbė pėsčiųjų perėja nėra matoma vairuotojams, o ją imituojančios linijos klaidina pėsčiuosius ir dviratininkus. Tai gali lemti pėsčiųjų ir dviratininkų neatsargumą, kuris gali baigtis nelaime. Dėl to linijos bus nedelsiant pašalintos“, – aiškinama komentare.