Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja, kuri teigė, kad Žirmūnų rajone susiduria su vyraujančia savivale dėl automobilių stovėjimų aikštelių.
„Ar girdėjote, kad Žirmūnuose tarp daugybės senų tarybinių namų esančioje aikštelėje galima turėti ar nusipirkti savo vietą automobilio statymui? Tikrai negirdėtas dalykas. Nereikia per daug išmanyti įstatymų, kad suprastum, jog Žirmūnuose, ant kalno, privačių aikštelių nėra.
Bet koks vietos nusisavinimas (pavyzdžiui užsidedant raudoną ar medinį „kuoliuką“) automobilių stovėjimo aikštelėje yra tiesiog savivalė.
Deja, ši savivalė vieno Žirmūnų namo gyventojams yra kasdienybė. Privažiavus namą, matome gražiai sutvarkytą aikštelę, užbertą gražiais akmenėliais. Užsukę čia, lieka pasimetę, ar gali palikti automobilį. Kodėl? Žmonės susistatę kuoliukus, susinumeravę vietas. Galbūt jums pasiseks ir jūsų neaprėks moteriškė išlindusi pro langą, kuriai visai bus nesvarbu ar Jūs meistras atvažiavęs pataisyti kažko, ar atvežėte bulves pagal užsakymą ar esate kažkieno iš gyventojų svečias.
Jei išvengsite moteriškės pykčio, palikite automobilį iki ryto. Veikiausiai rasite pakeltus valytuvus arba raštelį. Žinoma, reikia paminėti, kad, pagal pasakojimus, žmonės susimetė po 350 eur. už aikštelės sutvarkymą ir didinimą.
Tik padidinus aikštelę kažkodėl nebeliko tų buvusių bendrų vietų statytis automobilius ir kitiems gyventojams, kurie tų pinigėlių „nesusimetė“, ar tiesiog užsuka pas kažką į svečius, ar atvažiuoja kažkokiais reikalais. Vietų yra virš 40, o butų name 100. Tad akivaizdu, kad šis vietų nusisavinimas naudingas tik tai grupelei žmonių, kurie sugalvojo „paremontuoti“ aikštelę ir „susimetė skladkę“.
O visuomenės teisės pažeistos stipriai. Bet kažkodėl jiems tai nesvarbu? Nes užtenka nuspręsti, kad čia bus mano vieta? Visada maniau, kad įstatymai ir kuriami tam, kad nebūtų savivalės. Panašu, kad šiems žmonėms tai negalioja. Juk net pas tuos, kurie automobilio neturi, atvažiuoja giminaičiai ar draugai. Jie aikštelėje statyti irgi bijo. Aikštelė dienos metu lieka pustuštė. Kas nori tų nemalonumų.
Manau, šioje situacijoje abi pusės jaučiasi blogai. Kodėl? Tie kurie „susimetė“ už aikštelės tvarkymą turi išties likti akyli, kad spėtų išvaikyti „nesupratingus“ piliečius palikusius automobilius „jų vietoje“. Įtampa. Vargas.
Juk ženklo draudžiančio statytis kitiems asmenims nėra ir vis koks nelaimėlis pasistato automobilį. Tada tenka rašyti raštelius, pakelti valytuvus ir piktam važiuot į darbą, galvojant, juk aš susimokėjau 350 eur., o čia statosi „svetimi“.
Mat gal visi dabar turi susiprasti, kad jei paberti nauji akmenėliai, skaičiukais sunumeruotos vietos ir palikti kuoliukai, reiškiasi „privati valda“. Tik matot, mieli savavaliautojai, žmonės, suprantantys įstatymus žino, kad tokia aikštelė negali būti privati. Jei jūs „susimetėte“ pinigus už aikštelės tvarkymą, tai jūsų atsakomybė ir mūsų padėka už rajono puoselėjimą.
Bet kaip jūs įsigijote vietas? Aš irgi noriu, kad ta vieta netoli Maxima’os durų būtų mano, nes man labai patogu susinešti prekes. Nusišluosiu lapus, pasistatysiu kuoliukus ir vat viskas mano? Grįžkime prie to, kodėl gali jaustis blogai ir kita pusė – tie, kurie viešoje aikštelėje „vietų neišsipirko“. Pavyzdžiui, automobilio neturi, bet akivaizdu, kad sulauks svečiuose draugų ar giminaičių. Tada pergyvens ir dėl jų automobilių valytuvų ir padangų. Pergyvena, žodžiu, abi pusės. Bet vis tiek pagalvokime, kuri pusė teisesnė?
Nebegyvename tarybų laikais, kur gal toks nusisavinimas ir savivalė būdavo gana normalu. Šiais laikais, veikiausiai, reikėtų vadovautis pilietiškumu ir likti humaniškais. Ši situacija man neprimena nieko panašaus. Namas didelis – šešios laiptinės.
Vadinasi gyventojai keisis. Tai butai bus parduodami su ir be vietos aikštelėje? Vadinasi, butų su stovėjimo vieta kaina kyla, o butų be stovėjimo vietos – krenta? Kas apmokės nuostolius parduodant butą be „išpirktos“ vietos aikštelėje?
Panašu, kad gyventojai be „išpirktos vietos“ arba tiesiog užsukantys į šį namą lieka be teisių. Savavaliautojai nenurodo atsakingų žmonių. Tad viską išspręsti patiems gyventojams taikiai, net nėra būdų. Nebent rizikuoti ir palikti automobilį. Savivaldybė ir seniūnija žino šią problemą, bet ar imsis efektyvių priemonių savivalei įveikti?
Baigiant noriu tik paklausti, kokiame pasaulyje norime gyventi? Ar tokiame, kur vienas kaimynas gali, nes nusprendžia, kad jis tos vietos vertas, nes spėjo „susimesti“ pinigėlius. Ar tokiame, kur visų žmonių poreikiai yra lygūs? Gerumą visi supranta savaip. Bet gal tada tiesiog pradėkime būti teisingais. „Gyvenkime draugiškai“, kaip sakė katinas Leopoldas“, – rašė skaitytoja.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas teigė, kad ši situacija savivaldybei ir seniūnijai Žirmūnuose yra žinoma.
„Ši situacija savivaldybei ir Žirmūnų seniūnijai yra žinoma. Gyventojai jau anksčiau buvo informuoti, kad stovėjimo aikštelė prie Žirmūnų g. 94 yra valstybinėje žemėje ir dėl to ji yra bendro naudojimo, t.y. joje automobilius gali statyti ne tik šio namo gyventojai. Stovėjimą ribojančias priemones įrengę namo gyventojai paraginti šias priemones pašalinti.
Pagal įstatymus, norėdami žemės sklype įrengti privačią automobilių stovėjimo aikštelę, pirmiausia gyventojai turi inicijuoti žemės sklypo suformavimą. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 metais valstybinėje žemėje pastatytų daugiabučių namų žemės sklypai nėra suformuoti.
Vyrauja tendencija, kad tokių namų butų savininkai vengia inicijuoti sklypų suformavimą, nes tuomet prarastų kitas privilegijas, kaip pavyzdžiui, savivaldybė savo lėšomis nebetvarkytų teritorijos. Suprojektavus sklypą, jį gali tiek išsinuomoti bendrija, tiek ir išsipirkti kiekvieno buto savininkas atskirai.
Jeigu išsinuomotų bendrija – dėl automobilių statymo tvarkos būtų sprendžiama visuotiniame namo bendrijos narių susirinkime. Jeigu išsipirktų kiekvieno buto (ar dalies butų) savininkai, jie galėtų sudaryti notarinę naudojimosi žemės sklypu tvarkos sutartį. Suformavus sklypą taip pat būtų galima kreiptis į savivaldybę dėl užtvaro, ribojančio patekimą į aikštelę, įrengimo“, – rašė atstovas G. Grubinskas.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt
