Klausite, kaip toks dičkis atsidūrė prieglaudoje? Nepatikėsite, bet tokie nutikimai labai jau paprastai nutinka: tą dieną išėjau pasivaikščioti su šeimininku, kad ir būdamas tuomet dar jaunas šešių mėnesių vaikėzas, bet su visais vyriškais atributais (žmonėms, matyt, atrodo, kad tie „snukiapančiai“ mums labai tinka).
Užėjus į naują, dar nematytą kiemą, šeimininkas mane pririša prie būdos ir liepia laukti, kai tuo metu staiga iš kažkur pasirodo rėkianti moteriškė apie kažkokį nepriėmimą (tada dar visiškai nesupratau, kas ji tokia mano šeimininkui ir ko jie taip burnojas). Dar minutė - mano šeimininko nebėra, o ta keista moteriškė nesiliauja sukiotis aplink (prisipažinsiu - baisoka buvo, tad urzgiau ir gąsdinaus visaip, kaip išgalėjau).
Šiandien, kaip ir su visais kitais, užsukančiais į kiemą, nebekonfliktuoju, na, nebent koks „macho“ patinėlis pasipainioja po kojom - tada jau laikykis, parodysiu kieno valdžia! Kaip jau matyt supratote, naujų namų paieškas man komplikuoja mano dydis... Bandė vieni žmonės mane parsivežti, bet turiu įtarimą, kad mano uodega, būdama tvirtesnė už jų vazas, privertė juos apsigalvoti...
Todėl šį kartą susitikdamas su savo žmonėm - draugais, sakau, kad ieškau namų, kurie būtų „pagal mano dydį“, kur gyventų šeimininkai, norintys man kantriai paaiškinti, kas anot jų, man galima daryti, o ko ne, ir be abejo namų, kur galėčiau daug daug dūkti!
Mano laikinas adresas Žalgirio g. 60, Vilnius („SOS gyvūnų“ prieglaudėlė), arba nesikuklindami skambinkite savanorei Algitai +370 677 34002 ir ieškokite manęs- Dogio!
P.S. Jei negalite manęs pasilikti, apsidžiaugsiu sulaukęs ir laikino prieglobsčio, kol su visa komanda persikelsim į naują prieglaudą, nes ši savaitė paskutinė, kai esame Žalgirio gatvėje...
