Įtempto siužeto nuotykiniu trileriu pristatomas filmas nė nekvepia nei nuotykiais, nei trileriu. Interneto portaluose mirga marga rafinuotai pasipuošusios A. Jolie nuotraukų ir esą jos padūsavimų, kaip filmuojantis „Turiste“ buvo sunku atlikti sudėtingus triukus avint brangius batelius su keliolikos centimetrų ilgio kulniukais.
Visas pusantros valandos laukiau bent vieno triuko, nekalbant apie tarsi jos vizitine kortele tapusius laipiojimus stačiomis sienomis, šokinėjimus pro langus, lėkimo milžinišku greičiu, kuo akys džiaugėsi žiūrint kitus filmus su šia aktore, bent vieno dinamiškesnio veiksmo. Deja. A. Jolie „blizgėjo“ tik pernelyg ryškiu makiažu ir brangiomis suknelėmis. J. Deppas irgi nesužavėjo. Beveik visą filmą jis „džiugino“ nuobodžia, abejinga veido išraiška, tuščiu žvilgsniu. Talentas šįkart miegojo. Ką, deja, greičiausiai darys ir susiruošė žiūrėti šį filmą.
Filmo siužetas primityvus ir labai nenaujas. Eliza, kurią vaidina A. Jolie, visaip mėto pėdas, kad nebūtų pagautas jos keletą metų nematytas buvęs mylimasis Aleksandras, aktyviai medžiojamas policijos ir rusų gangsterių, iš kurių jis pavogė nemenką pinigų sumelę. Iš Paryžiaus nuolatinę „palydą“ ji atvilioja į Veneciją, kur turi susitikti su nepagaunamuoju mylimuoju. Traukinyje ji tarsi atsitiktinai sutinka Frenką Tupolą (J. Deppas), norėdama suklaidinti persekiotojus ir pasirinkdama jį dėl šiokio tokio išorinio panašumo į Aleksandrą.
Persekiotojai, žinoma, praryja jauką ir pradeda medžioti Frenką. Keli pabėgiojimai Venecijos stogais, keli „ekstremalūs“ pasiplaukiojimai gondolomis tamsoje, keli pasišvaistymai peiliu. Ir tiek to trilerio. Policininkai ir gangsteriai viens per kitą įrodinėja, ar Frenkas ir yra Aleksandras, ar ne, galiausiai visai susipainioja. Finalas dar naivesnis ir primityvesnis už visą juostą – gangsteriai žūva per policininkų surengtą pasalą, Frenkas, kuris tarsi tarp kitko pasirodo esąs milijonų vertės plastines operacijas pasidaręs Aleksandras, kartu su Eliza laimingai išneša sveiką kailį. Banalus hepiendas.
Nežinau, kiek kainavo ši juosta, tačiau akivaizdu, kad daugiausiai pinigų buvo investuota į dviejų pagrindinių vaidmenų atlikėjų honorarus. Jokio siužeto, jokių dekoracijų, jokių triukų. Tik šie du jau daug metų populiariausių aktorių sąrašų viršūnėse besipuikuojantys aktoriai gali paskatinti eiti į kino teatrus ir žiūrėti šį filmą. Net natūralios „dekoracijos“ – vieni gražiausių pasaulio miestų Paryžius ir Venecija, čia neturi jokio žavesio. Visas filmas pilkas, bejausmis, nesukeliantis jokių emocijų. Tik sunkiai tramdomą žiovulį.