Palatose – netikėti svečiai
„Manau, kad jie visi talentingi ir gali dirbti socialiniais klounais, nes yra labai imlūs ir atviro mąstymo. Net nuostabu, kaip greitai jie suprato, ką gali ir ko negali daryti klounas ligoninėje, kaip drąsiai improvizuoja ir kiek daug turi energijos“, - stebėjosi socialinės klounados profesionalė ir mokytoja iš Vokietijos Susie Wimmer.
Naujieji Lietuvos klounai apsilankė Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, kur pasidalinę poromis, vaikščiojo po palatas ir kėlė šypsenas ne tik mažiesiems ligoniukams, bet ir jų tėvams, gydytojams, slaugėms. Klounai vyko ir į Vaiko raidos centrą, kur bendravo su emocinių ir psichologinių problemų turinčiais vaikais.
Vaikai netikėtus svečius su raudonomis nosimis priėmė labai šiltai. „Mus visose palatose sutiko su šypsenomis, ir buvo labai gera matyti, kaip sublizgėdavo vaikų akys“, - įspūdžiais dalinosi improvizacijų trupės „impro241“ narys ir teatro edukologijos II kurso studentas Dmitrijus.
Juoko pamoka
Kitas projekto dalyvis aktorius Vytautas Kontrimas po apsilankymo palatoje, kurioje gulėjo paauglys berniukas, sakė, kad, „pasirodo, dideli vaikai irgi mėgsta klounus“.
Teatro studijos „Palėpė“ aktoriai Renata ir Remigijus Vaiko raidos centre bendravo su mergaite, kuri nekalba ir negirdi. „Bendravome per judesį, ji puikiai parodydavo gestais, kas jai patinka“, - pasakojo Renata. „Atėjome į mokyklėlę, kurioje tuo metu vyko pamokos ir vietoj chemijos pravedėme juoko pamoką“, - sakė menotyrą studijuojanti ir „Palėpėje“ vaidinanti Jurgita.
„Juokas – nuostabus vaistas, - teigė S. Wimmer, jau 12 metų Vokietijoje besiverčianti socialine klounada ir to meno mokanti entuziastus daugelyje pasaulio valstybių. - Yra žinoma, kad gera juoko dozė fiziškai pakeičia mūsų kūno būklę, nes padeda organizmui pasigaminti gausybę hormonų ir medžiagų“.
„Buvo baisu“
Apsilankymų ligoninėje metu buvo ir sunkesnių situacijų. Projekto dalyviai pasakojo, kad sunku vaidinti su kauke, kurią privaloma dėvėti kai kuriuose ligoninės skyriuose, nes tuomet vaikai nemato veido išraiškų.
„Vienoje onkologinio skyriaus palatoje buvo sunku, nes iš mergaitės, kuri ten gulėjo, akių matėsi, kad nori su mumis bendrauti, pabandė pasijudinti ir veidas persikreipė iš skausmo. Buvo sunku būti tiesiog klounu ir nereaguoti į tai, kad jai skauda“, - dalijosi patirtimi „impro241“ trupės narys ir teatro edukologijos magistrantas Edgaras.
Eiti į palatą pas vėžiu sergančius vaikus „buvo nedrąsu“ - atviravo kai kurie jauni aktoriai. Tačiau nuėjus ir pabendravus paaiškėjo, kad tai ne taip baisu, jog nebūtų galima to daryti dar kartą.
Euforija
„Kartais sudėtinga, kai vienoje palatoje guli šešiametis ir šešiolikmetis“, - pasakoja mokykloje dirbantis ir „impro241“ trupėje improvizuojantis Eimantas. Vis dėlto, šie maži nesusipratimai nublanko prieš teigiamų emocijų jūrą: „buvo labai gera“, „nesinorėjo išeiti“, „mes dabar visi esame euforijoje“ – vienas per kitą pasakojo su vaikais bendravę klounai. „Netgi daktaras juokėsi iš mūsų, tai buvo labai smagu“, - sakė Edgaras.
Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės viešųjų ryšių atstovės Jolantos Normantienės, visi ligoninės darbuotojai, matę klounų komandą ligoninėje, sakė, kad toks projektas yra labai reikalingas.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas konservatyviajai medicinai, gydytojas vaikų hematologas Kazimieras Binkis, stebėjęs vieną klounų improvizaciją sakė: „Atrodė įspūdingai. Ir man buvo smagu, ir mačiau, kaip emocingai reagavo vaikas, žiūrėdamas į klounų poros pokštus, sekė kiekvieną jų krustelėjimą, judėjo lovoje tarsi atkartodamas jų judesius. Patenkinta buvo ir vaiką slauganti mama. Manau, toks sergančių vaikų prablaškymas, nuotaikos pakėlimas labai vertingas. Reikėtų šį klounų terapijos projektą tęsti ir toliau.“
Gydytojas ortopedas – traumatologas Aleksandras Šeredega taip pat teigiamai įvertino projektą: „Man patiko klounų idėja. Vaikas juokiasi, šalia – patenkinta mama, vadinasi, teigiamos emocijos ima viršų – tai yra labai svarbu ligoninėje“.
Viltys ateičiai
„Klounams dar reikia atrasti vietos mūsų visuomenėje, mūsų ligoninėse, ir aš labai linkiu, kad tas įvyktų. Tikimės, kad apsilankymų bus daugiau ir džiaugiamės kūrybiškumu, kuris vaikams labai reikalingas. Iš džiaugsmingų vaikų veidų galiu pasakyti, kad kontaktas tarp jų ir klounų įvyko“, - įspūdžiais dalinosi Vaiko raidos centro direktorė Jovita Petrulytė.
Socialiniai klounai dar mėnesį kas savaitę lankysis Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje ir Vaiko raidos centre.
„Esame dėkingi ligoninei ir Vaiko raidos centrui už bendradarbiavimą, o Kultūros rėmimo fondui – už finansavimą. Tikimės, kad šis projektas nesibaigs, ir peraugs į aktyvų socialinės klounados judėjimą Lietuvoje“, - teigia projekto „Klounai be sienų“ koordinatorė Viltautė Žemelytė.