Tikriausiai niekam nereikia priminti, kad jis buvo vienas iš iškiliausių mūsų istorijos asmenybių, didis geopolitikas, kuris gerai suprato, kas tuo istoriniu momentu buvo gyvybiškai būtina Lietuvos valstybingumo sutvirtinimui. Ne veltui Mindaugo karūnavimo diena yra viena iš svarbiausių šalies švenčių, kada Lietuvos tautinė giesmė skamba ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, kur šimtai tūkstančių lietuvių susiburia į savo nacionalines bendruomenes, siekdami toliau puoselėti savo nacionalines tradicijas bei tautiškumą.
Deja, Lietuvos karalystės istorija truko tik 10 metų. Kai kurių kunigaikštukų beribis valdžios troškimas pražudė ne tik karalių Mindaugą bei visą jo šeimą, bet ir užbaigė Lietuvos, kaip karalystės, egzistenciją. Be karaliaus vėl tapome tik didžiąja kunigaikštyste.
Šiuo metu mes visi gyvename istoriškai viename iš sudėtingiausių šalies periodų, nes Lietuvą supa dvi agresyvios fašistinės valstybės, kurios pastoviai grasina nauja okupacija, o Europos viduryje vyksta didžiausias ir kruviniausias karas. Nerimą kelia ir tai, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių politiniame gyvenime įvyko žymūs tektoniniai lūžiai – proputiniškos ir profašistinės partijos stengiasi perimti valdžios vairą.
Globalizacija, kosmopolitizmas, daugiakultūrinio sambūvio politikos skatinimas taip pat iškelia didžiulius iššūkius nacionalinio tapatumo išlaikymui. Tautos, nesugebančios tam atsispirti, deja, kaip rodo istorijos pamokos, pasmerktos ateityje ištirpti svetimų kultūrų, kalbų, papročių bei religijų mišinyje. Todėl dabartiniu metu, kada gyvename pasaulyje, kur tarp daugelio valstybių tapo atviros sienos ir prasidėjo intensyvi žmonių migracija (aišku, kaip kada, ieškant politinio prieglobsčio, bet dažniausiai ekonominė – dėl geresnio gyvenimo bei sotesnio kąsnio), didžiuliu uždaviniu tampa mūsų valstybingumo bei nacionalinio tapatumo išsaugojimas bei stiprinimas.
Mes niekuomet negalime sau leisti užmiršti mūsų šalies šlovingos istorijos. Žinojimas to, kas mes buvome praeityje, leis geriau suvokti ne tik dabartį, bet ir padaryti teisingas ateities įžvalgas. Bet ar mes pasimokome iš mūsų valstybės istorijos, ar vėl kartojame tas pačias klaidas, kurios ne vieną kartą kėlė mūsų šaliai egzistencines dilemas. Atrodo, kad tikrai ne.
Šiuo sudėtingu istoriniu periodu, kad šaliai reikalinga ne tik visos tautos, bet ir politikų konsolidacija, Lietuvos žmonėms jau iki gyvo kaulo įgriso amžinos pjautynės Seime, arši konfrontacija tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, kritika vardan kritikos, nieko konstruktyvaus nesiūlant arba siūlant tai, ko iš principo įgyvendinti neįmanoma, o taip pat kai kurių politikų dviveidiškumas, egoizmas, asmeninių interesų iškėlimas, atvirai spjaunant į šalies ir visuomenės poreikius. Visi laukiame naujų Seimo rinkimų, bet, atrodo, kad vėl lipsime ant to paties grėblio, kaip ir visuomet. Juk net ir į Europos Parlamentą sugebame išrinkti asmenis, kurie dergia Lietuvą ar net, matomai, atstovauja priešiškų valstybių interesams. Ką jau bekalbėti apie Seimo rinkimus.
P.S. Bet gal ne viskas taip ir blogai. Teko sudalyvauti Jutonių kaimo mecenato Kęstučio Prušinsko organizuotoje Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautinės giesmės giedojimo šventėje. Susirinko didžiulis kiekis žmonių. Giedant tautinę giesmę ašaros kai kurių žmonių akyse aiškiai parodė, kad mes dar turime stiprų nacionalinį identitetą ir, iškilus būtinybei, tikrai bus tų, kurie gins mūsų tėvynės laisvę ir nepriklausomybę.
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt