Seimo rinkimų I ture balsavo vos 35,69% jaunimo: visuomenininkė stojo į jų pusę ir išsakė aštrią nuomonę

Šie metai Lietuvai yra itin gausūs rinkimais, o šiuo metu vis dar gyvename su Lietuvos Seimo rinkimų aktualijomis. Netrukus po jų pasklido informacija, kokios amžiaus grupės rinkėjų tarpe buvo aktyviausios, o kurios – pačios pasyviausios. Viešojoje erdvėje žaibišku greičiu ėmė plisti liūdna statistika apie jauniausius rinkėjus – balsuoti atėjo vos 35,69proc. 18-29m. jaunimo. Visi ėmė neigiamai atsiliepti apie šią rinkėjų grupę, tačiau istorikė, visuomenininkė, komunikacijos specialistė Luka Lesauskaitė pateikė visiškai kitokią nuomonę.

„Visuomenė yra linkusi nuteisti jauną žmogų“

Jei bendrai rinkimuose balsavo 52,06% gyventojų, tai jaunimo (18-29m.) balsavo vos 35,69proc. L. Lesauskaitė atsakė, kodėl taip nutiko.

„Priežasčių daug ir pirmiausia visuomenė yra linkusi nuteisti jauną žmogų, kad „jam niekas neįdomu“, kad „galvoja tik apie save“, kad „iš telefono neišlenda, tai kokie dar rinkimai“ ir pan. Aš visgi esu linkusi nenuteisti, nes žinau, kad jaunimas yra pilietiškas. Problemų mažame aktyvume slypi kur kas daugiau“, – teigia komunikacijos specialistė.

Spragos švietime

Nors dažnai dėl visko yra kaltinama švietimo sistema, anot moters, ne išimtis ir ši situacija.

„Nesinori nuolat kaltinti švietimo sistemos. Nesinori, bet nelabai įmanoma. Trūksta politinio raštingumo. Jo reikia mokyti nuo mažų dienų. Žinoma, nemažiau prisideda ir šeimos ugdymas, artimiausi draugai, socialinė aplinka. Juk visa tai formuoja mūsų politines nuostatas ir įpročius.“, – mano L. Lesauskaitė.

Debatuose nebuvo skiriama dėmesio jaunimui

L. Lesauskaitė džiaugiasi, kad šiais metais buvo organizuojama labai daug Seimo rinkimų debatų, tačiau viena problema galėjo atstumti jaunus žmones.

„Debatus organizavo ne viena televizija, naujienų portalai, NVO, visuomenininkai. Tačiau kol politinės partijos ir jų nariai „daužėsi“ rinkiminėse kovose, niekas niekur nekalbėjo apie jaunus žmones, nebandė jų įtikinti savo programomis ar tiesiog motyvuoti ateiti balsuoti. Nes jaunas žmogus nėra tas patogus rinkėjas, o ir debatams tema ne itin patraukli. Liūdniausia, kad jei taip ir toliau, tai rinkėjų visai neliks“, – mintimis dalijosi ji.

Problema kompleksiška

Apibendrinus, L. Lesauskaitė pridėjo, kad ši problema susideda ne iš vienos dedamosios, todėl ją ir reikėtų spręsti skirtingais būdais.

„Tai tikrai nėra politikų ar partijų komunikacijos problema. Viskas daug kompleksiškiau. Tai yra tiek švietimo klausimas, tiek mūsų suvokimo, nes daug visko norime iš jaunų žmonių, bet nesuvokiame, kad savaime su šiuolaikine karta niekas neįvyksta ir sąmoningumas iš niekur neatsiranda. Šiandien pasakyti, kad balsuoti yra pilietinė pareiga tikrai neužtenka“, – papildė ji.

Skatina jaunimą įsitraukti

Nors esminio pokyčio pasiekti tikrai nepavyks iki kito Seimo rinkimų turo, tačiau bent šiek tiek padidinti aktyvumą ir paskatinti visus būti aktyviems – tikrai galima!

„Dvi savaitės esminio pokyčio nepadarys, bet paskatinkime draugus, pakvieskime jaunus žmones ateiti balsuoti, ką?“ – skatino komunikacijos specialistė.

Žiūrėkite interviu laidoje „Delfi diena“

Vėliau L. Lesauskaitė apsilankė laidoje „Delfi diena“, kurioje plačiau aptarė jaunimo nenorą balsuoti bei kokios priežastys tai lemia.

Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti naujieną? Kviečiame rašyti el. paštu [e-mail]