Tokia situacija galėtų būti prieš 10 metų, kai Lietuva nepriklausė Europos Sąjungai, į kurią įstojo 2004 metais, bet ne šiuo metu, nebent mes nebenorime priklausyti Vakarų Europos valstybių klubui ir vystyti europietiškų tolerancijos tradicijų.
Lietuva, kuri priklauso Europos Sąjungai, negali pažeisti jos direktyvų, susijusių su žmogaus teisių užtikrinimu.
Grįžkime prie „puritoniškojo“ Petro Gražulio siūlymo. Pats siūlymas nėra blogiausias, bet akivaizdžiai nėra ir geriausias. Geroji šio siūlymo pusė yra ta, jog P. Gražulis siekia sumažinti įtampą toje Lietuvos visuomenės dalyje, kuri nieko nenori girdėti apie homoseksualumą ir homoseksualius žmones. Didelį visuomenės susiskaldymą pamatėme prieš ir per pirmąsias Lietuvoje homoseksualių žmonių eitynes „Baltic Pride 2010“. Bet ar tai nėra lengviausia išeitis, tiesiog uždrausti tai, kas didesnę Lietuvos visuomenės dalį piktina? Primena sovietinę retoriką: uždrauskime tai, ko nesuprantame ir nenorime matyti.
Labai lengvai priimame galimybes, kurias mums suteikia Europos Sąjunga: Šengeno erdvė, kuri garantuoja galimybę keliauti į kitas Šengeno sutarties valstybes be vizų ir patikrinimo procedūrų pasieniuose; galimybę išvykti į kitas Vakarų Europos valstybes gyventi, studijuoti ir dirbti ir pan. Tačiau, kai kalba pasisuka apie toleranciją seksualinėms mažumoms ar net moterų diskriminaciją, mes pradedame keikti Europą ir jos vertybes. Beje, vertybės negali būti visų vienodos. Dar blogiau, jei nekreipiame dėmesio ar įsivaizduojame, jog jokios netolerancijos bei diskriminacijos Lietuvoje nėra.
Grįžtant prie P. Gražulio projekto pakeitimo siūlymo, turime paminėt ir jo neigiamą pusę. Uždraudus homoseksualumo viešą propagavimą, kad ir dviejų homoseksualių vyrų ar moterų vaikščiojimą susikibus rankutėmis, šios lytinės orientacijos žmonės taps dar labiau izoliuoti nuo Lietuvos visuomenės. Lietuvoje homoseksualių žmonių šiuo metu gali gyventi apie 120 000 tūkst. (jei imsime LR Statistikos Departamento duomenis asmenų, kuriems 18 ar daugiau metų – 1,47 mln. moterų; 1,22 mln. – vyrų, iš kurių, remiantis visuotinai valstybėse priimtų homoseksualių žmonių skaičių nekintamumu, 6-10 procentų yra homoseksualai). Priėmus tokį projektą, nemaža homoseksualios orientacijos žmonių dalis gali pagalvoti, o gal jau seniai galvoja apie emigraciją. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos padėtį, kai iš jos pastaraisiais metais emigruoja apie 20 000 tūkst. žmonių (Statistikos departamento duomenys), dar didesnė žmonių netektis tik kenktų valstybei.
Petras Gražulis nenori išspręsti tolerancijos problemos. Jis nori tik pabėgti nuo šios problemos sprendimo, nes tokiu siūlymu homoseksualūs žmonės nėra integruojami į visuomenę, o tik dar labiau izoliuojami ir atskiriami nuo jos.
Buvome paskutiniai Europoje, kurie priėmė Krikščionybę 13 amžiaus gale (Karaliaus Mindaugo atvejis nesiskaito, nes 1253 metais tik jis ir jo aplinka priėmė šią religiją). Ją priėmėme labai sunkiai, bet ne vien dėl to, jog buvome verčiami aplinkybių ar ieškojome logiškiausio sprendimo, bet dar ir dėl to, jog norėjome tobulėti. Tiksliau ne lietuvių tauta norėjo tobulėti, bet mūsų tautos aukščiausieji (kunigaikščiai, karaliai), suvokė būtinybę tobulėti, priimti naujas vertybes. Visa tai tuo metu padėjo rasti tam tikrus konsensusus su Europa.
Ar vėl nebūsime paskutinieji, priėmę naujas demokratijos vertybes Europos Sąjungoje?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
