Prasidėjo viskas nuo to, kad mano sūnui lūžo rankos pirštas prieš savaitę. Nuvažiavome, padarė rentgeną, nustatė lūžį, uždėjo gipsą, valio, viskas gerai. Pasirodyti po savaitės, pakartoti rentgeną, ar viskas gerai.
Ketvirtadienį žmona taip ir padarė, nuvyko į tas pačias klinikas, padarė viską, ką reikia, kaip ir viskas neblogai, tik kad gipsas prie riešo įtrūkęs, bet sesutė nekeitė, sakė, kaip ir turėtų atlaikyti. Deja, neatlaikė. Grįžome vėlai iš darbų, su žmona pasitarėme, kad reiktų pakeisti gipsą, jog nebūtų problemų. Taigi, mes su sūnumi susiruošėme ir vėl nuvykome į ligoninę. Kadangi jau buvo po 21 val., mūsų poliklinika nedirba, tai ir patraukėme į ligoninės priėmimo skyrių. Neturėjome siuntimo, nes nedirbo poliklinika, bet mintis, kad tai priėmimo skyrius ir jame buvo apžiūrėtas sūnus ir uždėtas gipsas, negalvojau, kad gali iškilti kažkokių problemų. Deja, klydau. Atvykus nuėjome į registratūrą, paaiškinome situaciją, tada ir prasidėjo stebuklai mūsų Lietuvoje.
Išklausėme moralą, ko čia atvykome be siuntimo, kad pas juos viskas mokama, nuostatai kabo ant sienos ir, žodžiu, viso gero. Aš nesupratau, kas darosi. Parodžiau, kad tai vaikas, kuris vakar pas jus buvo, kad dieną mes dirbame ir tik vakare tai pamatėme problemą. Sakau, negi gipso gaila vaikui. Nepadėjo jokios kalbos. Tikrai nerėkiau, nekėliau balso, kalbėjau net juokais. Paklausiau, ką
dar siūlo daryti. Atsakė, kad nieko nežino, viskas parašyta ant sienos ir dūrė pirštu į lentą ant jos. Dar pridūrė, kad galime ir į budintį gydytojo kabinetą užeiti, pasakys tą patį. Tą ir padariau. Eidamas galvojau, jog nejaugi gydytojas pasakys tą patį ir išleis mus tokius namo. Pakračiau galvą, nuvijau tokias mintis.
Eilės nebuvo, pasibeldęs įėjau ir pamačiau sėdintį daktarą su dviem sesutėmis, paaiškinau, kas ir kaip... Mano nuostabai, išgirdau tą patį. Siaubas. Dar kartą paklausiau ką mums daryti, pasiteiravau ir gydytojo, kuris atsakė, kad rytoj vykčiau į savo polikliniką ir iš naujo uždės gipsą. Aš jam pasakiau, kad mūsų privati poliklinika ir joje nededa gipso. Tada sulaukiau dar vieno pamokymo, kuris ir suvarė man tokią adrenalino dozę. Daktaras pasakė: „Tai pakeisk polikliniką į tokią, kur gipsą deda.“ Aš taip ir išėjau galvą nuleidęs ir galvodamas, kas čia įvyko, už ką mes mokesčius mokame. Girdime tik garsias frazes apie nemokamą mediciną ir taip toliau.
Jei, p. Veryga, skaitysite tai, ką čia parašiau, manau, kad jūsų darbas tikrai nevertas jokių pagyrų ir medalių. Vadinasi, rytoj žmona ims išeiginę, eis į polikliniką, paims siuntimą, važiuos į
tas pačias klinikas ir tada uždės gipsą. Ir tada bus visi patenkinti, nes viskas pagal įstatymą. Tik nebus patenkintas darbdavys, išleidęs darbuotoją ir aš, iš principo nesumokėjęs už tą gipsą, nes mūsų medicina vaikams juk nemokama.
Ačiū jums, valdininkai, už gerą vakarą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.