Jau rungtynėms einant į pabaigą pajuntame kažkokį tai kvapą. Sakau vyrui: „Tai vėl kaimynas kokį ten velnią degina.“
O man vyras sako: „Tai gal tau kas virtuvėje dega?“
Paaiškinu, kad nieko neviriau. Toliau žiūrime, jau ir filmą, kvapas stiprėja. Aš jau neišlaikau ir sakau vyrui: „Einu ir vieną kartą jam pasakysiu, kad vakarais tų savo kažkokių nesąmonių nedegintų.“
Dar vyras paburba, kad nereikia eiti. Aš, jau griežtai nusiteikusi, išeinu.
Tik išėjusi iš kambario pamatau, kad tie visi dūmai ir kvapai – iš mūsų virtuvės. Buvau pamiršusi, kad užkaičiau virti vyšnių uogienę. Grįžusi vyrui pasakiau tai, paskui ilgai juokėmės iš tų „kaimyno kvapų“. Ir dabar, jei tik užuodžiam kokį kvapą, tai pradedam juoktis ir pirmiausia einam pažiūrėti į savo virtuvę.