Pagal šį įstatymą yra galimybė ne būtinai pirkti būstą, galima ir statyti ar netgi neviršijant nustatyto procento pirkti sklypą ir visus kitus reikiamus projektus statyboms. Mūsų atveju jau yra turimas sklypas, projektas ir statybų leidimai, tačiau statybų darbai dar nepradėti (nieko nedarėm nes laukėm paramos).
Jau gavus pažymą susisiekę su nurodytais bankais likome be žado. Valstybė sako, kad mes galime su šia parama statyti namą, o bankas paskolos nesuteikia, nes mes neturime turto, kurio jiems būtinai reikia kaip užstato, bet juk turėdami turto mes tiesiog negalėtume pretenduoti į valstybės subsidijas. Ir išeina užburtas ratas. Susisiekus su savivaldybe jie tik pasako, kad jūs atitinkate reikalavimus, jums suteikiama paskata, o ką jau bankai pasakys – jau kita pasaka. O bankai sako be užstatyto turto nieko negalime duoti. Čia jau išeina žmonių, jaunų šeimų, kurios nori statyti savo būstą, apgaudinėjimas. Dvi institucijos su nesuderinamas reikalavimais.
Tai arba reikia spręsti šiuos klausimus dėl nesuderinamumo arba koreguoti įstatymą ir gana apgaudinėti žmones. Ir kas kvailiausia, kad viską reikia derinti paskubomis, nors tvarkos nėra. Gavus paramą reikia per 14 dienų susidraugauti su paskirtu banku, kuris su savo tvarka prieštarauja įstatymui. Kaip taip įmanoma? Reikia spręsti problemas, o ne numoti ranka su mintimi, kad kaip bus taip, lakstykite ir bandykite kažką daryti.
Eilinį kartą graži idėja, bet visiškai neįgyvendinama būsto statybų atveju.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ryšiams su visuomene atstovė Eglė Samoškaitė
Šiuo atveju labai svarbūs du elementai:
- Pirma, jauna šeima turi atitikti kriterijus valstybės paskatai gauti (įvertina savivaldybė),
- Antra, šeima turi atitikti kredito įstaigos keliamus reikalavimus (bankas ar kredito unija kiekvieną klientą vertina individualiai – įvertina pajamas, kredito istoriją ir panašiai).
Paprastai būsto statybų atveju kredito įstaigos prašo arba padengti 30 proc. pradinį įnašą, arba įkeisti kitą turtą. Tais atvejais kai kredito ėmėjas neturi lėšų pradinio įnašo padengimui ar turto, kurį jis galėtų įkeisti, bankas nesuteikia kredito, nes nenori prisiimti didesnės rizikos nei leidžia atsakingo skolinimosi taisyklės.
Šiuo atveju kalbame apie standartinius atvejus, bet kiekvienas bankas individualiai vertina kiekvienos šeimos kreditingumą todėl gali būti ir kitokie sprendimai, pavyzdžiui, laidavimas.
Taigi ir šiuo atveju šeima gali padengti banko prašomą pradinį įnašą arba su kredito davėju tartis dėl kitų sprendimų, pavyzdžiui, laidavimo. Visais atvejais kredito davėjai vertina rizikas pagal atsakingo skolinimosi taisykles, nepriklausomai nuo to, ar būsto kredito dalis subsidijuojama valstybės, ar ne.
Kalbant apie valstybės subsidiją būsto statyboms, ji išmokama tik baigus statybas. Tokia taisyklė priimta siekiant išvengti netinkamo valstybės lėšų panaudojimo. Tarkime, jeigu statybos nebūtų baigtos, subsidija nebūtų išmokėta.