Dabar esu 43 metų antrą kartą ištekėjusi moteris, turiu du beveik suaugusius vaikus. Juos auginau viena, tad buvo tikrai nelengva, sukausi kaip išmaniau. Kai vaikai užaugo, supratau, kad turiu skirti laiko ir sau. Tuomet buvau vieniša išsiskyrusi keturiasdešimtmetė, jaučianti, kad laikas rasti savo artimą širdį.
Paieškos diskotekose „kam per 30“ buvo nesėkmingos – susidariau vaizdą, kad ten renkasi tik keli nukriošę senukai ir penkis kartus daugiau vienišų moterų. Be to, vis dar daug dirbau, tad ištrūkti iš namų „pasižmonėti“ ne visada pavykdavo.
Draugė pasiūlė užsiregistruoti vienoje internetinėje pažinčių svetainėje. Ilgai nedrįsau to daryti, maniau, kad toks susipažinimo būdas labiau skirtas jaunimui. Tačiau vieną dieną ryžausi sukurti anketą vienoje rimtomis pažintimis užsiimančioje svetainėje. Kadangi daug dirbau, internetinės pažintys man labai tiko, nes galėjau prie kompiuterio prisėsti tada, kai man patogu. Be to, šiek tiek įgudusi peržvelgdavau anketą ir jau galėjau pasakyti, ar verta su tuo žmogumi gaišti laiką, todėl nereikėjo vaikščioti į bevaisius pasimatymus.
Ir štai vieną dieną gaunu laiškutį: „Ar galėčiau sutrukdyti tokią simpatišką moterį?“. Pradėjome bendrauti, iš pradžių laiškais. Atradome daug bendrų interesų. Jis – našlys, negeriantis, turintis padorų darbą, siekiantis savo tikslų. Galiausiai susitikome.
Kadangi jau buvome bendravę laiškais, šiek tiek pažinojome vienas kitą, turėjome apie ką pasišnekėti, tad pirmas susitikimas pralėkė kaip viena akimirka. Atrodė, kad pažįstu šį žmogų visą gyvenimą.
Praėjusią vasarą „susirašėme“. Aplinkiniai sako, kad dar niekada neatrodžiau tokia laiminga. Dabar esu laimingiausia moteris pasaulyje! Patikėkite – kas ieško, tas randa!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – ar iš tiesų internete galima rasti meilę? Galbūt atvirkščiai - esate skaudžiai pasimokę taip ieškodami antrosios pusės?
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: