Įvairiapusis šeimos išlaikymas tapo išimtinai jų asmeniniu reikalu. Vyras arba užgniaužiamas aplinkos, arba ją tironizuoja, bandydamas įsijausti į amžinos aukos vaidmenį. Taip, yra ir sėkmingų vyrų pavyzdžių... Jie daug pasiekę, bet to priežastis – moteris (ar... Gal dabar ir kitas vyras), kuri buvo su jais, rodė teisingas kryptis, naikino aukos sindromą, ignoravo moralinį šantažą.
Priešingai nei moteris, pats vyras neras būdo kaip save „surinkti“ ir panaudoti teisingoms reikmėms. Jeigu viskas gerai, normalu, jei ne, moteris kažko nepadarė arba moteris kažką padarė. Dėl to, kad jis švaisto save ir šeimą, kalta moteris (jis geria, pralošia turtą, susimuša, susilaužo, pameta). Amžina frazė „Juk aš toks esu, neverčiu būti su manim“ proporcingai vartojama, kaskart padarius nesąmonę. Suprantama, daug lengviau būti apgailėtinam ir į tai investuoti. Bet...
Moteris sau to leisti negali, ji turi būti stipri kaip darbinis galvijas ir stipri už visus. Nekalbu apie vienišas motinas, kurios „normaliai“ augina vaikus, o vienišas vyras, auginantis vaikus, prilyginamas it kokiam stebuklui. Net nusižudžiusi ji susilauks daugybės priekaištų: „Kaip ji galėjo palikti vaikus, vyrą, motiną“, kai tuo metu nusižudžiusį vyrą dauguma užjaus ir konstatuos – „Nusižudė, nes negalėjo pakelti“.
Šiuo samprotavimu siekiu tobulėjimo ir sveiko proto, plojimų čia neieškau (nors tam tikros reakcijos norėtųsi sulaukti). Tiesiog pagalvokite, kada paskutinį kartą matėte silpną, verkiančią, pasimetusią moterį ir kada – dramoje paskendusį vyrą? Ir ar tikrai neartėjama prie to, kai iš moters laukiama vienintelio atsakymo – „viskas gerai“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Nesutinkate su teksto autore ir norite pasidalinti savo nuomone? Tai galite padaryti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt!