Vedami šviesių ir didžių istorinių asmenybių, pakildavome iš griuvėsių. Jų pasiaukojimas, idealizmas, tvirta valia siekti nepasiekiamo kėlė valstybę ir jos kūrybai sutelkdavo negandų ir okupacijų išvargintą Tautą. Reikia pabrėžti, kad lietuviams valstybės niekas nedovanojo, jie patys ją kūrė ir gynė. Istorija moko mus, kad valstybės kūrybinis procesas turi būti nuolatinis, nes kitaip tamsiosios jėgos valstybę pradeda griauti ne tik iš išorės, bet kas svarbiausia – iš vidaus. Lietuviai išliko, nes tikėjo Šviesos pranašumu prieš valstybę griaunančią vadinamąją realybės politiką.
Tenka su apgailestavimu pripažinti, kad šiandien Lietuva – nuosmukio valstybė. Ji išgyvena ekonominę, teisinę, socialinę, moralinę, psichologinę ir dvasinę krizę. Aplink chaosas ir tamsios spalvos. Leidome valdžioje ir valstybėje įsigalėti godžioms blogio jėgoms. Deja, vietoj to, kad kovotume su blogio apraiškomis, mes nuleidžiame rankas ir bėgame iš Tėvynės ar puolame į depresiją, apatiją ir nieko nedarymą.
Mūsų protėviai rasdavo jėgų nugalėti negandas, turime rasti ir mes. Jokiu būdu negalime kapituliuoti prieš blogį - politinį, ekonominį, moralinį ar dvasinį, o priešintis jam tiesos žodžiu, viešumu, atsakomybės etika grįsta laikysena ir darbais. Negalime palūžti, kai valdžia mato šalyje tik žmonių minią ir nesirūpina kiekvienu jos žmogumi. Turime rasti dvasinių jėgų, nes Lietuvos žmonės – ne banda, o asmenybės.
Esu giliai įsitikinęs ir visa širdimi tikiu, kad mums pakanka galių kurti ne vien savo asmeninę, bet ir bendrą šalies gerovę. Bėgimas iš nuosmukio šalies daugumai, kad ir kaip bekalbėtume, tikrai nėra ir nebus kelias į rojų. Manau, šis procesas labiau atspindi tautos nuovargį bei nepasitikėjimą savo valstybe ir pasaulio nepasitikėjimą Lietuva.
Branginkime Tėvynę, nustumkime nuo valdžios engėjus, valstybės griovėjus ir kurkime norimą Lietuvą. Sukurkime savo svajonių valstybę!
Mūsų istorijoje pakanka įrodymų, kad vienijanti idealistinė vizija – įgyvendinama. Nepaprastų ir šviesių asmenybių vedami, lietuviai pakildavo šviesesniam rytojui. Ir šiandien mums reikia tokių tautos lyderių. Atraskime tarp mūsų lyderius, leiskime jiems nušvisti stipria šviesa! Įveikime baudžiauninką savyje, nes esame pavergti vartojimo ir turto kulto bei tamsiosios propagandos, tarnaujančias egoistiniam stambiojo kapitalo, politinių - finansinių grupuočių ir įvairių tamsių jėgų interesams. Todėl tik autentiškas protas, protas, kuris gyvena tiesa, gali būti laisvas.
Šalyje turime sukurti daugiau vietos dvasingumui, kad sugebėtume išgyventi įvairiomis gyvenimo situacijomis ir įveikti vidinę tamsą. Prasklaidykime tamsius debesis ir pastebėkite, jog tai tamsiosios jėgos savo įvairia (taip pat ir labai gražia) propaganda ir blogais veiksmais siekia atimti šviesios Lietuvos viltį.
Šios jėgos bijo šviesios Lietuvos, nors apie tokią Lietuvą gali daug kalbėti. Dėl to būkime dar tvirtesni, objektyvesni ir nepasiduokite peršamam nepamatuotam pesimizmui ir piešiamam liūdnos Lietuvos scenarijui, nes nieko negalima pakeisti. Tikrai šios dabartinės ašarų valstybės laukia šviesi ateitis, nes viltis visada stipresnė už kritišką realybę ir keičią ją. Šviesiosios permainos nugalės tamsią realybę!
Prašom priimti mano pasveikinimą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
