Sauliaus Skvernelio vizitas labiausiai ir išgarsino Mažeikius, tiesa, tai padarė ne pats premjeras, o Mažeikių rajono valdžia, kuri ministrą pirmininką priėmė taip, kaip, turbūt, buvo elgiamasi legendinių Sniečkaus medžiotojų ratelio egzistavimo metais. Tiesa, noriu nuomonę pareikšti ne apie tai, nes šiuo klausimu jau kalbėjo Andrius Tapinas ir daug internautų. Noriu pakalbėti apie miestą, kuris, mano nuomone, yra tapęs įvairių nesusipratimų, nelogiškų veiksmų įkaitu.
Mažeikiai – antras pagal gyventojų skaičių vakarų Lietuvos miestas. Galbūt kitų Lietuvos kraštų gyventojams, niekuomet nebuvusiems Mažeikiuose, tai atrodo tik miestelis su didele naftos perdirbimo gamykla pašonėje ar paprastas kaimelis. Tikrai ne visi žino, kad Mažeikiai aštuntas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, kuriame 2017 m. duomenimis gyvena 34 152 gyventojai, o rajono savivaldybėje gyvena 53 437 gyventojai.
Pradedant kalbėti apie Mažeikius, negalima nepriminti ir Mažeikių padėties Lietuvos administraciniame išdėstyme. Mažeikiai priklauso Telšių apskričiai, kurią sudaro paminėtų miestų rajonų savivaldybės, Plungės rajono savivaldybė ir egzotiška 58 vietoje iš 60 Lietuvos savivaldybių pagal gyventojų skaičių esanti Rietavo savivaldybė su 7 736 gyventojais. Telšių apskritis Lietuvoje yra mažiausia iš visų apskričių pagal plotą – dešimta ir priešpaskutinė pagal gyventojų skaičių. Jų 2017 m. duomenimis gyveno 137 769. Telšių apskritis Lietuvos mastu įdomi tuo, kad apskrities centru čia yra ne didžiausias apskrities miestas, kaip Marijampolės, Utenos ar visose kitose Lietuvos apskrityse, bet antras pagal dydį. Taip pat, kaip yra kitose apskrityse, kur yra vienas didelis miestas ir kiti mažesni miestai, Telšių apskritį sudaro aštuntas, dvyliktas (Telšiai), šešioliktas (Plungė) pagal dydį valstybės miestai ir Rietavas.
Žinoma, tai nėra didmiesčiai, tačiau pagal valstybės mastą apskritį sudaro gana „svarios“ rajonų savivaldybės (čia vėl išskirkime Rietavą...).
2017 m. pradžioje apskrities centre Telšiuose gyveno 22 709 gyventojai, tai beveik vienuolika su puse tūkstančių gyventojų mažiau, nei Mažeikiuose. Žinoma, mažeikiškiams tenka tik paploti savo kaimynams už gražiai sutvarkytą miestą, nuostabias Masčio ežero prieigas, puikų stadioną ir su nekaltu pavydu pamąstyti: gal kada taip bus ir pas mus, Mažeikiuose? Tikras telšiškis arba Lietuvos istorijos žinovas iškart mestels akmenį į mano daržą ir pasakys, kad Telšių apskritis egzistavo dar Abiejų Tautų Respublikos metais XVIII a. ir Telšiai jau nuo senų laikų vadinami Žemaitijos sostine, o 1926 m. tapo ir Telšių vyskupijos centru.
Taip pat bus priminta, kad Mažeikiai „išsipūtė“ tik praeito amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Taip, su šiuo teiginiu sunku nesutikti, nes 1970 m. Mažeikiuose buvo 13 313 gyventojai, 1989 m. jau 43 547, tačiau verta paminėti, kad Mažeikiai savo svarbą įgavo 1868 m. pradėjus tiesti Liepojos – Romnų geležinkelį, o dvidešimto amžiaus pradžioje buvo strateginiu geležinkelio mazgu, į kurį teises reiškė net Latvijos respublika. Tiesa, reikia paminėti, kad tarpukario Lietuvoje egzistavo ir Mažeikių, ir Telšių apskritys, tačiau tarpukario metais nebuvo rajonų savivaldybių ir buvo suformuoti tik apskričių teritoriniai vienetai. Taigi, galbūt teiginys apie Mažeikių „išsipūtimą“ okupacijos metais ir strateginės svarbos neturėjimą istorijoje nėra visiškai teisingas?
Žinoma, nėra jokio noro kalti vinį į žemaičių santykius, nes Telšiai visuomet bus mūsų regiono kultūrinio ir dvasinio gyvenimo centru, Plungė taip pat savo kultūriniu gyvenimu garsus miestas, dabar regione žinomas, kaip ir sėkmingai pritraukęs investicijas miestas, šiuo metu Plungėje veikia „Vičiūnams“ priklausanti maisto produktų gamykla. Tačiau ekonomiškai stipraus Mažeikių miesto žlugdymas, drįsčiau sakyti net valstybiniu mastu, man, kaip ir turbūt kiekvienam mažeikiškiui, yra visiškai nesuprantamas ir niekas niekuomet nepaaiškino tų keistų sprendimų priežasčių.
Susipažinti su Mažeikių reikšmės naikinimu pradėkime nuo prieš Kalėdas paskelbtos naujienos. Rajono laikraštis „Santarvė“ rašė: „Mažeikių rajono apylinkės teismas pagal darbo krūvį patenka į šalies teismų dešimtuką. Renovuotos, šiuolaikiškos patalpos, penkios posėdžių salės, atitinkančios reikalavimus, – vienos geriausių šalyje. Tačiau visai tai neišsaugojo apylinkės teismo statuso.
Mažeikių teismas nuo sausio vadinsis teismo rūmais ir taps Telšių apylinkės teismo padaliniu.“
Reforma įsigaliojo sausio 1 d. ir iš 62 Lietuvoje esančių teismų liko 22. Po reformos liko Vilniaus miesto, Vilniaus rajono apylinkių teismai, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Plungės, Tauragės, Telšių ir Utenos apylinkių teismai. Atrodo, viskas logiška, po reformos liko didžiųjų miestų ir regionų centrų teismai, tačiau ką čia veikia Plungė? Viskas galbūt dar ir būtų suprantama, jei teismas būtų paliktas Telšiuose, tačiau kodėl dar ir Plungėje? Nežinantiems priminsiu, tarp šių miestų atstumas tik 30 km. Mažeikiai, eilinį kartą pralaimėjo kovą dėl būvio Telšiams, tačiau šį kartą ir Plungei. Kokia šio sprendimo logika? Niekas nepaaiškino. Akmenės rajono gyventojai (Šiaulių apskritis), buvo už tai, kad apylinkės teismas būtų Mažeikiuose, nes nuo Naujosios Akmenės iki Mažeikių 43 km, tačiau dabar Akmenės rajono gyventojams į apylinkės teismą Telšiuose teks važiuoti bent jau 80 km. Geografinis principas čia nesuveikė? Ai, tegu akmeniškiai važiuoja į apylinkės teismą Telšiuose per Mažeikius.
Kitas įvykis susijęs su policijos reforma, jos smarkiai palietė Mažeikių rajono policijos komisariatą, buvo panaikinta budėtojų dalis, darbo dienos pabaigoje komisariatas uždaromas, o renkant pagalbos skambutį atsiliepia Telšių komisariato budėtojas. Mažeikių rajono policijos komisariate, kaip ir Akmenės, bei Telšiams priskirto Kelmės rajono komisariate (Šiaulių apskritis) liko tik veiklos ir reagavimo skyrius. Tuo tarpu, Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sudaro komunikacijos grupė, informatikos ir ryšių poskyris, dokumentų valdymo grupė, aptarnavimo skyrius, valdymo organizavimo skyrius, vidaus tyrimo grupė, imuniteto skyrius, operatyvaus valdymo skyrius, veiklos skyrius, reagavimo skyrius, kelių policijos skyrius, migracijos skyrius, kriminalistinių tyrimų poskyris. Atliktus reformą buvo teigta, kad Mažeikiuose pagausės policijos ekipažų ir kad 34 000 gyventojų mieste bus saugiau, jei didesnės policijos pajėgos bus įsikūrusios už 40 km.
Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos valdyba taip pat įsikūrusi ne Mažeikiuose ar Plungėje, o Telšiuose. Teritorinė darbo birža taip pat įsikūrusi Telšiuose, palikti skyriai Plungėje, Telšiuose ir Mažeikiuose. VĮ „Registrų centras“ filialas yra Telšiuose, palikti Mažeikių, Plungės, Naujosios Akmenės, Skuodo, Rietavo skyriai. „Sodros“ pagrindinis skyrius apskrityje, net keista, įsikūręs Mažeikiuose. Poskyriai įsikūrę Telšiuose, Plungėje, Rietave, Skuode ir Akmenėje. Tiesa, džiaugsmas, kad bent „Sodrą“ išsaugojome Mažeikiuose, po truputį mažeikiškių lūpose blėsta. Kiek teisybės – nežinia, tačiau jau kalbama, kad viskas gali iškeliauti į Telšius.
Paskutinė girdėta naujiena, taip pat, kaip gilioje senovėje, perduodama iš lūpų į lūpas, kad Mažeikiuose naikins ligoninę ir perkels į Telšius? Kiek teisybės – nežinia, tačiau ar būtų galima stebėtis? Ne, nebe pirmas kartas. Būtų gal ir logiška, jei būtų atliekama kokia kardinali ligoninių reforma, kaip Latvijoje, ir ligoninę perkeltų į Šiaulius, tačiau ligoninės perkėlimas į Telšius būtų sunkiai suprantamas. Na, jei mažeikiškiai paliks sveikesni, tai tegul būna ta ligoninė ir Telšiuose.
Kalbant apie gyventojų mažėjimo tendencijas, nuo 2001 m. iki 2017 m. Plungė prarado apie 26 proc. gyventojų, Telšiai beveik 28 proc., o Mažeikiai – 20 proc. Tenka pripažinti, kad kol kas Mažeikių demografinė padėtis yra geriausia iš visų apskrities didžiųjų miestų. Taigi, Mažeikiai – didžiausias apskrities miestas, ekonominis centras, tačiau beveik viskas, kas buvo įmanoma, jau iškelta į Telšius. Jau beveik atrodo, kad Mažeikiuose neliko nieko, tik savivaldybė ir seniūnija, ne veltui vienas kitas mažeikiškis pajuokauja, ar dar neiškėlę šių įstaigų į Telšius? Kaip mažeikiškiui, sunku suprasti, tokį miesto žlugdymą.
Jeigu jau Telšiai apskrities centras, tai kodėl turi būti taip akivaizdžiai smukdomas didžiausias apskrities miestas? Ar nebūtų tada geriau padalinti viso biurokratinio aparato tarp trijų miestų arba istorinės sostinės ir Mažeikių? Kokia Lietuvos valstybės regioninė politika? Apie kokį regionų gelbėjimą galime kalbėti, jei jau beveik dešimtmetį mano miestas, pakankamai didelis Lietuvos mastu, tyliai naikinamas, o to, atrodo, niekas nepastebi.
Kam naudingas miesto žlugdymas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.