Viskas prasidėjo tuo, kad Ukrainos aukščiausioji valdžia nutarė nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Viktorui Janukovyčiui ir jo pavaldiniams atrodė, kad labiau naudinga yra finansinė Rusijos pagalba ir artimesnis ryšys su rytais. Praėjus vos kelioms dienoms nuo šio įvykio į centrinę Kijevo aikštė susirinko keli tūkstančiai protestuotojų. Greitai jų skaičius padidėjo iki kelių šimtų tūkstančių, ir įvykiai šalyje įgavo milžiniška pagreitį.
Buvo nuversta Lenino skulptūra, į kitų miestų gatvės išėjo pikti demonstrantai, prasidėjo susirėmimai su Ukrainos specialiujų pajėgų kariais - „Berkutu“. Žuvo daugiau nei 100 žmonių. Daug yra dingusių, keli tūkstančiai - sužeistų. Žmogui, kuris tik perskaito pagrindinę informaciją ir neturi laiko domėtis pačia situacija, viskas atrodo puikiai. Janukovyčius pabėgo, Tymošenko laisvėje, daugiau jokių neramumų ir žmonės pagaliau gali išrinkti teisėtą valdžią. Visa tai - tik ledkalnio viršūnė, mažai reikšminga informacija paprastam žmogui. O kas slepiasi po juo, kaip atrodo tikra situacija Ukrainoje?
Pirma ir pati akivaizdžiausia priešprieša yra rytų ir vakarų Ukrainos gyventojų požiūris. Žiniasklaida nušviečia tik pačius pagrindinius faktus - rytų Ukrainos žmonės palaiko Rusija, vakariečiai - Europos Sąjungos politika. Visa šios šalies ekonomika yra pastatyta ant iškastinių medžiagų. Turtingiausiame Ukrainos regione - Donbaso srityje yra sutelkta daugiau nei pusė gamyklų bei metalo ir anglies kasyklų. Kaip manote, kur yra šis regionas? Rytų Ukrainoje, beveik prie Rusijos sienos.
Vidutinė alga Ukrainos rytuose yra apie 30 proc. didesnė nei vakaruose. Palyginimui, Volynėje vidutinė alga siekia kiek daugiau nei 2800 grivnų (apie 700 litų), o Donecke - virš 4100 grivnų (apie 1000 litų). Šalies verslininkai ir investuotojai savo sėkmingiausius projektus pradėjo kaip tik vakarų Ukrainoje. Donecko „Šachtar“ klubas sutraukia daugiau nei 40 tūkst. žiūrovų skaičių per svarbiausias sezono varžybas, o tai pat sėkmingai dalyvauja Europos čempionatuose. Viena iš didžiausių bendrovių - „Metinvest“ - uždirbusi per 400 miljonų eurų (daugiau nei miljardas litų), yra įsikūrusi kaip tik Donecke.
Po pirmos revoliucijos fazės atsirado daug neofašistinių organizacijų. „Пра́вий се́ктор“ (Dešinysis sektorius) užėme valdžia beveik visoje rytų Ukrainoje. Tai ultra-dešiniųjų organizacija. Prieš dvi savaitės Dmitrijus Jarošas, šios organizacijos vadovas savo interviu paskelbė kad Ukrainai nėra reikalinga užsienio šalių ir tuo labiau Europos Sąjungos pagalba. Politiko manymu, pati Ukraina žino, kad apsisaugoti nuo priešų viduje ir svarbiausia - priešo numerio vienas - Rusijos. Skaičiau, kad kitame interviu Dešiniojo sektoriaus spaudos atstovas Andrejus Tarasenko pasakė kad jų organizacijos tikslas - atimti „teisėtas“ Ukrainos žėmės iš Lenkijos.
Dauguma naujųjų Ukrainos politikų stokoja patirties. Viena iš revoliucijos ikonų - Vitalijus Klyčko nėra tikras politikas, jis žinomas boksininkas, kurio karjera eina į pabaigą. Šis ėjimas gali būti tik geras pretekstas užimta gera postą valdžioje iki pat gyvos galvos.
Išleista iš kalėjimo Julija Tymošenko ne karta pritarė Regionų Partijos įstatymams. Ši politikė jau spėjo ne kartą susitepti rankas, ir, mano galva, nėra tinkama atstovauti naujajai politikos kartai. Kitas svarbus revoliucionerius - Olegas Tiagnobokas - buvo ne kartą kaltinimas antisemitiniais ir antilenkiškais pareiškimais.
Koks gali būti blogiausias Ukrainos scenarijus?
Prieš kelis metus Lenkija pradėjo dalinti taip vadinamas „lenko kortas“. Tai dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi lenkiškų šaknų ir daugiau ar mažiau moka lenkų kalbą. Jis suteikia lengvatų transportui Lenkijoje, nemokamą mokslą aukštosiose mokyklose ir tai pat bevizį režimą po visa Europos Sąjungą.
Ukrainos vakaruose tokiu pusiau-lenkų skaičius padidėjo 0,7 procento iki daugiau nei 4 procentų. Tą pati dabar daro ir Rusija. Ji dalija rusiškus pasus ir suteikia įvairiausią pagalbą. Verta pastebėti, kad pačių ukrainiečių Ukrainoje yra tik 33 milijonai, kiti 11 milijonų - tai kitos tautos, iš kurių apie 8 milijonai - rusų. Šie skaičiai neatrodo džiugūs. Atsiskyrus sritims, kuriose gyventojai palaiko senąją Janukovyčiaus valdžią, Ukrainoje pragyvenimo lygis, manau, nukristų žemiau Baltarusijos ir beveik prilygtu vargingiausiai Europos šaliai - Moldovai.
Kai rašau šias eilutės, Krymo pusiasalio valdžios pastatai jau yra užimti specialiujų tarnybų. Ši sritis - labiausiai rusų apgyvendinta teritorija o tai pat populiariausias turistų centras. Praradus šį palyginus mažą žemės lopinėlį, gyventojų skaičius sumažėtų 2 milijonais, o šalies bendras vidaus produktas - daugiau nei 5 procentais.
Koks gali būti geriausias Ukrainos scenarijus? Niekas nežino, nes, mano manymu, kol kas Ukraina neturi ateities.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!