Ekonomistui G. Nausėdai – klausimas apie chemiko profesiją
Ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, mokytojai Lietuvai yra neišmatuojamai daug kartų svarbesni nei atspindi jų darbo užmokestis. Paklaustas, kurį jį mokiusį mokytoją prisimena kaip ypatingą, jis paminėjo Klaipėdos muzikos mokyklos pedagogą ir chorvedį Albertą Rožę, vadovavusį berniukų chorui „Gintarėlis“.
„Jei kažkas turėjo Dievo mandatą valdyti ir auklėti išdykusius berniukus, tai būtent šis žmogus. Jis kažkaip sugebėdavo viską sustatyti į savo vietas žvilgsniu ir tinkamoje vietoje tinkamai pasakytu žodžiu, kuris niekada nebuvo piktas. Dabar jis puoselėja lietuvybę Dnepropetrovsko lietuvių bendruomenėje“, – pasakojo G. Nausėda.
Žinomą ekonomistą mokė ir daugiau savo darbą mylinčių specialistų.
„Mokykloje buvo atsidavusių savo dalykui mokytojų, kurie suteikė visam gyvenimui reikalingų žinių, pavyzdžiui, geografijos mokytoja D. Malinauskienė, mano šviesaus atminimo mama fizikos mokytoja O. Nausėdienė“, – prisiminė pašnekovas.
Kokia yra labiausiai įstrigę iš mokytojo išgirsti žodžiai per visus dvylika metų? Dabar finansų analizavimu užsiimančiam G. Nausėdai labiausiai įsiminė chemijos mokytojos klausimas.
„Baigiant mokyklą chemijos mokytoja p. Čepaitė pasikvietė mane į savo kabinetą ir paklausė, ar neketinu rinktis mokslų, susijusių su chemija. Anot jos, jei rinkčiausi chemiją, trimestre išvestų ketvertą, o jei ne - penketą. Aš paskubėjau ją patikinti, kad chemiku tikrai neketinu tapti. Ačiū Dievui, kitaip, turbūt, būčiau susisprogdinęs, nes mano žingeidumas būtų susipjovęs su žinių trūkumu“, – juokavo G. Nausėda.
Mokytojų dienos proga ekonomistas palinkėjo mokytojams nepamiršti to, kokie jie iš tiesų yra svarbūs.
„Prašau Jus, mieli mokytojai, patikėti, kad esate Lietuvai neišmatuojamai daug kartų svarbesni nei atspindi jūsų darbo užmokestis. Ir nepamiršti savo atsakomybės prieš tą žmogutį, kuris sėdi suole ir žiūri į Jus“, – palinkėjo G. Nausėda.
Dainininkės K. Zvonkuvienės širdyje – pradinių klasių mokytoja
Dainininkė Katažina Zvonkuvienė, pati anksčiau dirbusi mokytoja, prisipažino, kad jos širdyje ypatingą vietą užima jos pirmoji pradinių klasių mokytoja.
Ji pati mokytojų dienos proga, Jono Pauliaus II gimnazijoje, kur dirbo, pedagogams ir direktoriui padarė staigmeną, netikėtai atvykusi ir atlikusi kelias dainas.
Kai mokytojaudavo, K. Zvonkuvienė taip pat sulaukdavo sveikinimų su mokytoju diena. Labiausiai dainininkei įsiminė diena, kai ją iš pat ryto būrys mokinių pasveikino namuose – pas mokytoją jie atvyko, nes tądien jai buvęs laisvadienis.
„Jie susibūrė į tokią grupelę, pripūtė balionų, pridarė dovanų, staigmenų ir atvažiavo į namus iš pat ryto. Man tą dieną buvo išeiginė, (jie sveikino – DELFI), o aš su chalačiuku, ką tik iš patalų – buvo nuostabu“, – prisiminė ji.
K. Zvonkuvienė pasakojo, kad iki šiol yra išsaugojusi iš mokinių gautas dovanėles – neseniai moteris rado atminimų knygelę, kurioje gausu prisiminimų. „Ir viskas ten apie mane, kada aš atėjau į mokyklą, mokinė rašė, kad „2005 m., mokytojai Katažinai egzaminai universitete, mes labai už ją pergyvenam.“ Įdomu tai, kad prieš rasdama šį sąsiuvinį, K. Zvonkuvienė skambino į polikliniką, o ragelį pakėlė visa tai rašiusi mergina.
„Kažkada, kai ji buvo penktokė (jai dabar 22-23 m.), aš jai pasakiau, kad kai pabaigsi mokyklą, pamatysi, aš išsaugosiu šitą sąsiuvinį ir mes kartu pasijuoksim“, – prisiminė ji.
Krepšininkas K. Lavrinovičius: mokytojai – antri po tėvų
Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje šiuo metu žaidžiantis krepšininkas Kšyštofas Lavrinovičius mokytojus prisimena tik geruoju. Sportininkas pasakojo, kad nebuvo nei vieno, su kuriuo pykdavosi.
„Visus mokytojus, kurie man penketukus (pas mus gi tada dar penketukai, ne dešimtukai buvo) rašė, mėgau, – pajuokavo krepšininkas. – Šiaip man visi mokytojai patikdavo. Iš tikrųjų neturėjau tokių, kuriems jaučiau antipatiją, su visais gerai sutardavau.“
Pasak K. Lavrinovičiaus, išskirti vieno jų ar ypatingos išmoktos pamokos negalėtų:
„Daug tų prasmingų pasakytų minčių buvo, turbūt pusę žinių, kurias sužinojau – iš mokytojų, kurie iš tikrųjų daug davė gyvenime. Aš tikrai sąžiningai klausiau jų patarimų ir daug išvadų padariau. Manau, kad mokytojai po tėvų yra antri, kurie daro įtaką, nes vaikas – kaip kempinė, mokytojai yra jam pavyzdys. Aišku, ačiū Dievui, kad neturėjau tokių mokytojų, apie kuriuos kartais perskaitai internete – negatyvių, piktų“.
Krepšininkas pasakojo, kad su mokytojais puikiai sekasi sutarti ir jo sūnums.
„Iš tikrųjų aš net nustebęs, kad mano vaikai labai myli mokytojus. Visada, kai jie grįžta namo, klausiu, kaip su mokytojais, bandau ištraukti informaciją, kaip jie jaučiasi, kaip kiti mokiniai, tai abu visada kalba tiktai gerai, visada patenkinti mokytojais, ir aš labai tuo džiaugiuosi“, – sakė K. Lavrinovičius.
Spalio 5 d. švenčiamos Mokytojų dienos proga krepšininkas palinkėjo gerų metų ir patikino vaikus mokytis ir klausyti mokytojų: „Mokytojas tikrai labai svarbus žmogus gyvenime, jis nori tik gero vaikams. Būna, vaikai galvoja, kad mokytojas jo nemyli, bet iš tikrųjų taip nėra. Manau, kad jei specialistas gerai dirba savo darbą, jam tikrai nesvarbu, koks yra vaikas, visus jis nori išmokyti, kad būtų kuo lengvesnis gyvenimas.“
Lenktynininkui B. Vanagas turėjo ir mokytojų, su kuriais pykosi
Jam svarbiausio mokytojo negalėjo išskirti ir lenktynininkas Benediktas Vanagas – sportininko teigimu, jie visi buvę labai skirtingi.
„Negalėčiau išskirti vieno tuometinės Vilniaus 43 vidurinės mokyklos (dabar Ryto progimnazija) mokytojo. Pasisekė, kad mus supo puokštė įvairiausių asmenybių, iš kurių mokėmės, su kuriais pykomės, su kuriais bičiuliavomės. Dėl to didelė dalis mūsų laidos moksleivių jau šiuo metu yra nemažai pasiekusių savo profesinėje veikloje“, – sakė B. Vanagas.
Jis sakė labiausiai mokytojams esąs dėkingas už tai, kad mokydami leido išlikti savimi – tai sugebėti yra menas.
Dainininkės ir prekinio ženklo „Nunu“ įkūrėjos Simonos Nainės diplomo suteikta profesija – lietuvių kalbos mokytoja. Nors pramogų pasaulyje besisukanti moteris pasirinko kitą gyvenimo kelią, matyti, kad mokytojus labai gerbia ir paprašyta išvardinti jai padariusius didžiausią įtaką, paminėjo net tris pavardes.
„Turėjau net tris labai labai nuostabias mokytojas – anglų kalbos mokytoją Neoliją Knizelienė, kuri buvo pakankamai griežta moteris, bet labai puikiai išmanė savo darbą ir pamokos būdavo labai įdomios, lietuvių kalbos mokytoją Ireną Auštrienę, kurios sužavėta pasirinkau tokias studijas, kad pati pagal diplomą esu lietuvių kalbos mokytoja, ir muzikos mokytoją Danutę Klevienę. Ši mano mokytojų trijulė buvo labai labai pozityvi ir visada į mokyklą eidavau su šypsena, kai žinodavau, kad bus jų pamokos“, – prisiminė S. Nainė.
Pasak dainininkės, labiausiai mokytojams jų profesinės šventės proga ji norėtų palinkėti trijų dalykų:
„Pirmiausia, tai sveikatos, nes jos iš tikrųjų reikia dirbant tokį atsakingą darbą, kantrybės, nes mokiniai šiais laikais žino savo teises, bet nežino savo pareigų, kad jiems užtektų kantrybės kovojant su tais tokiais piktesniais mokiniais ir svarbiausia, kad mylėtų savo darbą ir viską darytų nuoširdžiai.“
Kviečiame Jus diskutuoti kartu – pasidalinkite savo nuomonėmis, mintimis apie mokyklą, mokymosi procesus, džiaugsmus ir problemas el.paštu lmz@delfi.lt. Daugiau naujienų apie mokyklas galite rasti adresu: www.delfi.lt/lmz
